Spartakas

Spartakas (Denis Foyatier), 1830

Spartakas (109 m. pr. m. e. – 71 m. pr. m. e.) – vergas-gladiatorius, vadovavęs Spartako sukilimui, didžiausiam vergų sukilimui Senovės Romos istorijoje. Paties Spartako biografija beveik nežinoma, istoriniuose šaltiniuose aprašytas tik jo vadovaujamas sukilimas. Šio sukilimo dėka Spartakas tapo kovos su priespauda simboliu.

Spartako kilmė

Daugelio šaltinių teigimu Spartakas buvo trakų kilmės. Kai kurie šaltiniai taip pat teigia, kad jis buvo sąjungininkų karys Romos armijoje ir vergu tapo po maišto ar dezertyravimo. Trakai gyveno Trakijoje – tuomet Istrus upės (pervadino Dunojumi) įtekėjimo į Pontus Auksinis (pervadino Juodąja jūra) vietoje Upelionija (pervadino Apolonija, o Upelionį pervadino Apolonu, Apollo ir pan.). Trakų kalba gimininga lietuvių protėvių kalbai. Iš kitų kalbų raštų verčiamas beprasmis kario ir gladijatoriaus vardas Spartakas tikėtina, kad buvo Spartokas.

Kai kurie istorikai mano, kad Spartakas traku vadinamas ne dėl savo kilmės, o dėl to, kad būdamas gladiatoriumi kovėsi trakų stiliumi.

Spartako gimimo data ir vieta nėra žinomos, taip pat nieko nežinoma apie jo vaikystę ir gyvenimą iki tampant gladiatoriumi. Kautis arenoje jis buvo apmokytas Lentulo Batiato gladiatorių mokykloje Kapujoje.

Spartako vergų sukilimas

Pagrindinis straipsnis: Spartako sukilimas

Spartako vergų sukilimas prasidėjo 73 m. pr. m. e., maždaug 70 Spartako vadovaujamų gladiatorių pabėgus iš Batiato gladiatorių mokyklos. Jų gretas papildė pabėgę vergai. Spartakas vieną po kitos sutriuškino pretorių Klaudijaus Glaberio ir Publijaus Varinijaus bei konsulų Gelijaus Publikolos ir Gnėjaus Kornelijaus Lentulo kariuomenes.

Spartako vadovaujama armija, kuri, kai kurių šaltinių teigimu siekė 120 000 žmonių, judėjo į šiaurę, matyt, Spartakas planavo palikti Apeninų pusiasalį, tačiau po to apsisuko ir pajudėjo atgal į pietus. Manoma, kad tam įtakos galėjo turėti Spartako pasekėjų noras tęsti plėšikavimą.

Spartakas pasiekė Mesinos sąsiaurį, tikėdamasis su Kilikijos piratų pagalba pasiekti Siciliją, tačiau piratai nepasirodė, o Spartakas buvo apsuptas Marko Licinijaus Kraso vadovaujamos kariuomenės. Sukilėliams pavyko išsiveržti iš apsupties, tačiau jie patyrė didelių nuostolių. Lukanijoje Kraso armija vėl pasivijo Spartaką ir sutriuškino vergus mūšyje, pats Spartakas žuvo, o 6 000 jo pasekėjų buvo nukryžiuoti palei Kapujos kelią. Paties Spartako kūnas nebuvo surastas.

Spartako vaizdavimas

Politikoje

Spartakas tapo simboliu ir įkvėpimo šaltiniu daugeliui revoliucionierių visose šalyse. Jį herojumi laikė Karlas Marksas, Che Guevara.

Mene

• Žinomiausias filmas apie Spartako sukilimą yra Stenlio Kubriko 1960 metų filmas „Spartakas“.
• Italų rašytojas Rafaelis Džiovanjolis 1874 metais parašė istorinį romaną „Spartakas“. Jis 1983 metais buvo išverstas ir į lietuvių kalbą.
• Hovardas Fastas parašė įstorinį romaną „ Spartakas“, pagal kurį buvo pastatytas to paties pavadinimo Stenlio Kubriko filmas.
• Arturas Kestleris parašė romaną apie Spartaką „Gladiatoriai“.
• Kompozitorius Aramas Chačaturjanas sukūrė baletą „Spartakas“.
• Bent keli atlikėjai, įskaitant Triumvirat, The Farm ir Jeff Wayne išleido albumus pavadinimu „Spartakas“.

Kita

• Adamas Veishauptas, masonų organizacijos narys ir manomas slaptosios organizacijos Illuminati įkūrėjas pasirinko vardą Spartakas savo slapyvardžiu.

Nuorodos

• Spartacus' Revolt Straipsnis ir ištraukos iš originalių romėniškų šaltinių (angl.).
• Spartacus Straipsnis ir ištraukos pilnas originalių romėniškų ir graikiškų šaltinių tekstas.