Janis Baluodis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S →‎Biografija: Vikifikavimas, replaced: 5 m. → 5 m. (3) using AWB
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Janis Baluodis''' ({{lv|Jānis Balodis}}, [[1881]] m. [[vasario 20]] d. [[Trikata]] – [[1965]] m. [[rugpjūčio 8]] d. [[Saulkrastai]]) – [[Latvija|Latvijos]] valstybės ir karinis veikėjas. Nuo [[1919]] m. [[generolas]].
[[Vaizdas:Balodis,Beck 1938.jpg|thumb|Janis Baluodis iš kairės]]'''Janis Baluodis''' ({{lv|Jānis Balodis}}, [[1881]] m. [[vasario 20]] d. [[Trikata]] – [[1965]] m. [[rugpjūčio 8]] d. [[Saulkrastai]]) – [[Latvija|Latvijos]] valstybės ir karinis veikėjas. Nuo [[1919]] m. [[generolas]].


== Biografija ==
== Biografija ==

12:01, 27 gruodžio 2011 versija

Janis Baluodis iš kairės

Janis Baluodis (latv. Jānis Balodis, 1881 m. vasario 20 d. Trikata – 1965 m. rugpjūčio 8 d. Saulkrastai) – Latvijos valstybės ir karinis veikėjas. Nuo 1919 m. generolas.

Biografija

Nuo 1898 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, 1902 m. baigė Vilniaus karo mokyklą, karininkas. 1904–1905 m. Japonijos – Rusijos karo ir Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. 1915 m. vasario 20 d. pateko į vokiečių nelaisvę. 1918 m. grįžo į Latviją.

Vienas Latvijos kariuomenės kūrėjų, nuo 1919 m. liepos mėn. Kuršo divizijos vadas, nuo 1919 m. spalio mėn. Latvijos kariuomenės vyriausiasis vadas. Jam vadovaujant Latvijos kariuomenė sėkmingai kovėsi su bermontininkais. Pasibaigus nepriklausomybės kovoms atsistatydino. 1925 m. išrinktas Saeimos nariu.

19311940 m. karo ministras. Vienas 1934 m. valstybės perversmo organizatorių. Nuo 1934 m. ministro pirmininko, nuo 1936 m. ir prezidento pavaduotojas. TSRS 1940 m. birželio mėn. okupavus Latviją suimtas, tik 1952 m. nuteistas, iki 1956 m. pabaigos kalintas.[1]

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. Vytautas ZabielskasJanis Baluodis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 510 psl.