Mokslo laipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Opalas (aptarimas | indėlis)
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz prastinimas
Eilutė 8: Eilutė 8:


== TSRS ==
== TSRS ==
Sovietinė sistema pasižymėjo daugiapakope [[atestacija]]: [[aspirantūra]] (dabartinė [[doktorantūra]]); doktorantūra - specialios atostogos, suteikiamos antrojo mokslo laipsnio - mokslų daktaro - [[disertacija|disertacijai]] parengti). Disertacijoje buvo reikalaujama atskleisti naujus dėsningumus savo mokslo šakoje ir juos apginti ne tik taryboje bet ir tos mokslo šakos centre.
Sovietinė sistema pasižymėjo daugiapakope [[atestacija]]: [[aspirantūra]] (dabartinė [[doktorantūra]]); doktorantūra - specialios atostogos, suteikiamos antrojo mokslo laipsnio - mokslų daktaro - [[disertacija]]i parengti). Disertacijoje buvo reikalaujama atskleisti naujus dėsningumus savo mokslo šakoje ir juos apginti ne tik taryboje bet ir tos mokslo šakos centre.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

14:14, 4 gruodžio 2011 versija

Mokslo laipsnis - kvalifikacinis laipsnis mokslo srityje.

Lietuva

Lietuvoje yra suteikiami daktaro ir habilituoto daktaro laipsniai. Lietuvos mokslininkų sąjungoje sutarus, nuspręsta palikti buvusią dviejų laipsnių sistemą, tik pakeisti laipsnių pavadinimus: mokslų kandidato – į daktaro, o mokslų daktaro – į habilituoto daktaro[1].

Vokietija

Vokietijoje suteikiami daktaro ir habilituoto daktaro laipsniai. Pažymėtina, kad kvalifikaciniai laipsniai Vokietijoje nėra skirstomi į akademinius ir mokslinius laipsnius. Tiek bakalauro, magistro, licenciato ar daktaro laipsniai yra vadinami akademiniais laipsniais (vok. akademischer Grad).

TSRS

Sovietinė sistema pasižymėjo daugiapakope atestacija: aspirantūra (dabartinė doktorantūra); doktorantūra - specialios atostogos, suteikiamos antrojo mokslo laipsnio - mokslų daktaro - disertacijai parengti). Disertacijoje buvo reikalaujama atskleisti naujus dėsningumus savo mokslo šakoje ir juos apginti ne tik taryboje bet ir tos mokslo šakos centre.

Šaltiniai

  1. „ Tegul, sako, bus Lietuva ir tamsi, ir juoda“ // Mokslo reforma, prof. Kęstutis Makariūnas, Lietuvos mokslo tarybos narys, „Mokslo Lietuva“