Mokslo laipsnis
Mokslo laipsnis – kvalifikacinis laipsnis mokslo srityje.
Lietuva
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje iki 1940 m. buvo teikiamas daktaro mokslo laipsnis, 1947–1991 m. – mokslų kandidato ir mokslų daktaro laipsniai, 1991–2003 m. – daktaro ir habilituoto daktaro, o nuo 2003 m. habilituoto daktaro mokslo laipsnis nebeteikiamas – vietoje jo taikoma habilitacijos procedūra, kuri nesuteikia naujo mokslo laipsnio.[1]
Mokslo daktaro laipsnis ekonomikos ir vadybos kryptyse
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ekonomikos ir vadybos kryptyse Lietuvoje mokslo daktaro laipsnis suteikiamas baigus mokslo doktorantūros studijas ir apgynus daktaro disertaciją socialinių mokslų srityje. Šias krypčių doktorantūros studijas vykdo keli universitetai jungtinėse programose.
Vokietija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vokietijoje suteikiami daktaro ir habilituoto daktaro laipsniai. Pažymėtina, kad kvalifikaciniai laipsniai Vokietijoje nėra skirstomi į akademinius ir mokslinius laipsnius. Tiek bakalauro, magistro, licenciato ar daktaro laipsniai yra vadinami akademiniais laipsniais (vok. akademischer Grad).
TSRS
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarybinė sistema pasižymėjo daugiapakope atestacija: aspirantūra (dabartinė doktorantūra), baigus ją ir apgynus disertaciją, yra suteikiamas mokslų kandidato laipsnis; doktorantūra – specialios atostogos, suteikiamos antrojo mokslo laipsnio – mokslų daktaro – disertacijai parengti. Disertacijoje buvo reikalaujama atskleisti naujus dėsningumus savo mokslo šakoje ir juos apginti ne tik taryboje bet ir tos mokslo šakos centre.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ MELC (2021-06-21) [2019-02-05]. Žydruolė Jonuškienė (red.). „mokslo laipsnis“. VLE. Nuoroda tikrinta 2026-02-13.