Belgai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n.
 
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.3) (robotas Pridedama: af, bg, cy, de, es, fa, fi, fr, hr, hu, it, ja, ko, li, mn, nl, ru, sh, sl, sq, tr, uk, zh
Eilutė 8: Eilutė 8:
[[Kategorija:Senovės Europos tautos]]
[[Kategorija:Senovės Europos tautos]]


[[af:Belgae]]
[[bg:Белги]]
[[cy:Belgae]]
[[de:Belger]]
[[en:Belgae]]
[[en:Belgae]]
[[es:Belga]]
[[fa:بلژها]]
[[fi:Belgit]]
[[fr:Belges]]
[[hr:Belgi]]
[[hu:Belga törzsek]]
[[it:Belgi]]
[[ja:ベルガエ]]
[[ko:벨가이족]]
[[li:Belgae]]
[[mn:Белги]]
[[nl:Belgen]]
[[ru:Белги]]
[[sh:Belgi]]
[[sl:Belgi]]
[[sq:Belgët]]
[[tr:Belgae]]
[[uk:Белги]]
[[zh:贝尔盖人]]

15:15, 16 rugpjūčio 2011 versija

Belgai (lot. Belgae) – genčių grupė, gyvenusi Galijos šiaurėje tarp Senos ir Reino upių, bei Britų salų pakrantėse. Belgų kilmė nėra žinoma; manoma, kad tai buvo keltų gentys su germanų kimbrų priemaiša.

57 m. pr. m. e. belgus užkariavo Julijaus Cezario vedini romėnai ir prijungė prie imperijos (sudaryta Belgijos Galijos provincija). Surengė kelis nesėkmingus sukilimus prieš romėnus. III a. belgai priėmė krikščionybę. III–V a. belgai buvo išnaikinti bei asimiliuoti romėnų ir germanų genčių (frankų, fryzų, saksų). 486 m. belgų žemės tapo Frankų valstybės dalimi[1].

Šaltiniai

  1. Belgai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003