Lietuvninkai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Lietuvninkai''' - |
'''Lietuvninkai''' - [[lietuviai]], gyvenę [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] - [[Įsrutis|Įsručio]], [[Labguva|Labguvos]], [[Ragainė]]s, [[Tilžė]]s [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] krašte, o taip pat [[Klaipėda|Klaipėdos]] apskrityje. |
||
Žodžiai ''lietuvninkas'' ir ''lietuvis'' ilgą laiką buvo sinonimai. Lietuvninkai (''Литовники'') minimi jau [[Pskovas|Pskovo]] antrojo [[Metraštis|metraščio]] [[1341]] m. įraše (''а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников''). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su [[1262]] m. įvykiais, ''lietuvninkas'' (''Литовник'') minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio ''litvinas'' (''литвин''). |
Žodžiai ''lietuvninkas'' ir ''lietuvis'' ilgą laiką buvo sinonimai. Lietuvninkai (''Литовники'') minimi jau [[Pskovas|Pskovo]] antrojo [[Metraštis|metraščio]] [[1341]] m. įraše (''а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников''). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su [[1262]] m. įvykiais, ''lietuvninkas'' (''Литовник'') minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio ''litvinas'' (''литвин''). |
||
Pirmojoje lietuviškoje knygoje ([[1547]] m. [[Katekizmas|Katekizme]]) [[Martynas Mažvydas]] kreipiasi į lietuvninkus ir [[Žemaičiai|žemaičius]]. Čia visur lietuvninkai - tiesiog etnonimo ''lietuviai'' variantas. Tačiau, laikui bėgant, Didžiojoje Lietuvoje įsigalėjo etnonimas ''lietuvis'', o Mažojoje Lietuvoje populiaresniu tapo etnonimo variantas ''lietuvninkas''. Tai davė pagrindą jį vartoti, kaip šios specifinės lietuvių etnografinės grupės pavadinimą. |
Pirmojoje lietuviškoje knygoje ([[1547]] m. [[Katekizmas|Katekizme]]) [[Martynas Mažvydas]] kreipiasi į lietuvninkus ir [[Žemaičiai|žemaičius]]. Čia visur lietuvninkai - tiesiog etnonimo ''lietuviai'' variantas. Tačiau, laikui bėgant, Didžiojoje Lietuvoje įsigalėjo etnonimas ''lietuvis'', o Mažojoje Lietuvoje populiaresniu tapo etnonimo variantas ''lietuvninkas''. Tai davė pagrindą jį vartoti, kaip šios specifinės lietuvių etnografinės grupės pavadinimą. Ypač šį pavadinimą išpopuliarino [[Jurgis Zauerveinas]] eilėraščiu „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris su kompozitoriaus [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] [[1908]] m. parašyta melodija laikomas Mažosios Lietuvos [[himnas|himnu]]. |
||
[[Kategorija:Mažoji Lietuva]] |
|||
Ypač šį pavadinimą išpopuliarino [[Jurgis Zauerveinas]] eilėraščiu „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris su kompozitoriaus [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] [[1908]] m. parašyta melodija laikomas Mažosios Lietuvos [[himnas|himnu]]. |
|||
[[Category:Lietuvos asmenybės| ]] |
|||
[[Category:Lietuva]] |
|||
15:56, 23 rugpjūčio 2006 versija
Lietuvninkai - lietuviai, gyvenę Mažojoje Lietuvoje - Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės Karaliaučiaus krašte, o taip pat Klaipėdos apskrityje.
Žodžiai lietuvninkas ir lietuvis ilgą laiką buvo sinonimai. Lietuvninkai (Литовники) minimi jau Pskovo antrojo metraščio 1341 m. įraše (а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su 1262 m. įvykiais, lietuvninkas (Литовник) minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio litvinas (литвин).
Pirmojoje lietuviškoje knygoje (1547 m. Katekizme) Martynas Mažvydas kreipiasi į lietuvninkus ir žemaičius. Čia visur lietuvninkai - tiesiog etnonimo lietuviai variantas. Tačiau, laikui bėgant, Didžiojoje Lietuvoje įsigalėjo etnonimas lietuvis, o Mažojoje Lietuvoje populiaresniu tapo etnonimo variantas lietuvninkas. Tai davė pagrindą jį vartoti, kaip šios specifinės lietuvių etnografinės grupės pavadinimą. Ypač šį pavadinimą išpopuliarino Jurgis Zauerveinas eilėraščiu „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris su kompozitoriaus S. Šimkaus 1908 m. parašyta melodija laikomas Mažosios Lietuvos himnu.