Melnragė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°45′22″š. pl. 21°05′31″r. ilg. / 55.756°š. pl. 21.092°r. ilg. / 55.756; 21.092 (Melnragė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 19: Eilutė 19:
== Istorija ==
== Istorija ==


[[Lietuva]]i gyvenvietė atiteko po [[antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]. [[1946]] m. prijungta prie Klaipėdos miesto.
[[1946]] m. prijungta prie Klaipėdos miesto.


[[2007]] m. vasarį ties Melnrage jūra išmetė XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios medinį laivą (iki 30 m ilgio ir 8 m pločio).
[[2007]] m. vasarį ties Melnrage jūra išmetė XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios medinį laivą (iki 30 m ilgio ir 8 m pločio).

09:50, 29 liepos 2011 versija

Melnragė
{{#if:
Melnragės paplūdimys į jūros vartų pusę
Melnragė
Melnragė
55°45′22″š. pl. 21°05′31″r. ilg. / 55.756°š. pl. 21.092°r. ilg. / 55.756; 21.092 (Melnragė)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos miesto savivaldybės vėliava Klaipėdos miesto savivaldybė
Seniūnija Melnragės ir Girulių seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Me­l̃n­ragė
Kilmininkas: Me­l̃n­ragės
Naudininkas: Me­l̃n­ragei
Galininkas: Me­l̃n­ragę
Įnagininkas: Me­l̃n­rage
Vietininkas: Me­l̃n­ragėje

MelnragėKlaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurę nuo Kuršių marių įtekėjimo į Baltijos jūrą. Klaipėdos kurortinė zona, yra paplūdimiai. Pietinė dalis vadinama Melnrage I (Melnragės ir Girulių seniūnijos centras), o šiaurinė dalis, kur yra tik paplūdimiai – Melnrage II. Iš rytinės pusės gyvenvietę supa Melnragės miškas.

Melnragės-Girulių seniūnija

Istorija

1946 m. prijungta prie Klaipėdos miesto.

2007 m. vasarį ties Melnrage jūra išmetė XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios medinį laivą (iki 30 m ilgio ir 8 m pločio).

Pavadinimo kilmė

Vietovės pavadinimas kilęs iš latvių kalbos žodžio melnais – juodas, ragas – įprastas sausumos kyšulio pavadinimas Kuršių mariose ir Baltijos jūros pakrantėje. Pavadinimą suteikė čia gyvenę kuršininkai.

Nuorodos