Miškatundrė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: sv:Skogstundra
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[vaizdas:Forest tundra.jpeg|thumb|250px|Miškatundrė [[Norilskas|Norilsko]] apylinkėse]]
[[Vaizdas:Forest tundra.jpeg|thumb|250px|Miškatundrė [[Norilskas|Norilsko]] apylinkėse]]


'''Miškatundrė''' - subarktinėje klimato juostoje plytinti gamtinė sritis. Tai tarpinė zona tarp bemiškės [[tundra|tundros]] ir [[taiga|spygliuočių miškų]]. Būdingi kreivi [[retmiškis|retmiškiai]] (daugiausia auga upių slėniuose), besikaitaliojantys su krūmynais ir bemiškiais plotais. Šiaurės Amerikoje miškatundrės juosta 30-300 km pločio, Eurazijoje driekiasi nuo [[Kolos pusiasalis|Kolos pusiasalio]] iki [[Indigirka|Indigirkos]] baseino, o toliau rytuose - fragmentiškai. Nepaisant negausaus kritulių kiekio (200-350 mm) miškatundrėje būdinga didelė paviršiaus [[drėgmė]], daug ežerų ir pelkių.
'''Miškatundrė''' – subarktinėje klimato juostoje plytinti gamtinė sritis. Tai tarpinė zona tarp bemiškės [[tundra|tundros]] ir [[taiga|spygliuočių miškų]]. Būdingi kreivi [[retmiškis|retmiškiai]] (daugiausia auga upių slėniuose), besikaitaliojantys su krūmynais ir bemiškiais plotais. Šiaurės Amerikoje miškatundrės juosta 30-300 km pločio, Eurazijoje driekiasi nuo [[Kolos pusiasalis|Kolos pusiasalio]] iki [[Indigirka|Indigirkos]] baseino, o toliau rytuose – fragmentiškai. Nepaisant negausaus kritulių kiekio (200–350 mm) miškatundrėje būdinga didelė paviršiaus [[drėgmė]], daug ežerų ir pelkių.


Liepą vidutinė temperatūra siekia 10-12 °C, sausį priklausomai nuo jūrinio klimato įtakos - nuo -10 °C iki -40 °C. Išplitęs [[amžinas įšalas]]. [[Dirvožemis|Dirvožemiai]] durpiniai-glėjiniai, pelkiniai-glėjiniai, miškingesniuose plotuose - glėjiniai pilkžemiai.
Liepą vidutinė temperatūra siekia 10-12 °C, sausį priklausomai nuo jūrinio klimato įtakos – nuo -10 °C iki -40 °C. Išplitęs [[amžinas įšalas]]. [[Dirvožemis|Dirvožemiai]] durpiniai-glėjiniai, pelkiniai-glėjiniai, miškingesniuose plotuose – glėjiniai pilkžemiai.


Miškatundrės juosta eina platuminė [[miškų riba]], todėl joje auga patys atspariausi rūsčiam klimatui medžiai. Šiaurės Amerikos miškatundrėse būdingi [[beržas keružis|beržai keružiai]], [[arktinis karklas|arktiniai karklai]], [[juodoji eglė|juodosios]] ir [[baltoji eglė|baltosios eglės]], vakaruose - [[balzaminis kėnis|balzaminiai kėniai]]. Kolos pusiasalyje paplitę [[karpotasis beržas|karpotieji beržai]], toliau iki Uralo - [[paprastoji eglė|paprastosios eglės]]. Sibiro miškatundrėse auga eglės, [[sibirinis maumedis|sibiriniai maumedžiai]], už [[Putorano plynaukštė]]s - [[daūrinis maumedis|daūriniai maumedžiai]], beržai keružiai, [[Kajendo maumedis|Kajandero maumedžiai]], [[alksnis|alksniai]], o pačiuose rytuose - [[žemoji pušis|žemosios pušys]].
Miškatundrės juosta eina platuminė [[miškų riba]], todėl joje auga patys atspariausi rūsčiam klimatui medžiai. Šiaurės Amerikos miškatundrėse būdingi [[beržas keružis|beržai keružiai]], [[arktinis karklas|arktiniai karklai]], [[juodoji eglė|juodosios]] ir [[baltoji eglė|baltosios eglės]], vakaruose – [[balzaminis kėnis|balzaminiai kėniai]]. Kolos pusiasalyje paplitę [[karpotasis beržas|karpotieji beržai]], toliau iki Uralo – [[paprastoji eglė|paprastosios eglės]]. Sibiro miškatundrėse auga eglės, [[sibirinis maumedis|sibiriniai maumedžiai]], už [[Putorano plynaukštė]]s – [[daūrinis maumedis|daūriniai maumedžiai]], beržai keružiai, [[Kajendo maumedis|Kajandero maumedžiai]], [[alksnis|alksniai]], o pačiuose rytuose – [[žemoji pušis|žemosios pušys]].


Miškatundrėje būdingi tiek taigos, tiek tundros gyvūnai. Todėl čia gausu įvairių paukščių, [[šiaurės elnias|šiaurės elnių]], [[Tikrieji lemingai|lemingų]], tačiau miškinguose plotuose galima sutikti stambiųjų taigos žinduolių.
Miškatundrėje būdingi tiek taigos, tiek tundros gyvūnai. Todėl čia gausu įvairių paukščių, [[šiaurės elnias|šiaurės elnių]], [[Tikrieji lemingai|lemingų]], tačiau miškinguose plotuose galima sutikti stambiųjų taigos žinduolių.

02:08, 14 liepos 2011 versija

Miškatundrė Norilsko apylinkėse

Miškatundrė – subarktinėje klimato juostoje plytinti gamtinė sritis. Tai tarpinė zona tarp bemiškės tundros ir spygliuočių miškų. Būdingi kreivi retmiškiai (daugiausia auga upių slėniuose), besikaitaliojantys su krūmynais ir bemiškiais plotais. Šiaurės Amerikoje miškatundrės juosta 30-300 km pločio, Eurazijoje driekiasi nuo Kolos pusiasalio iki Indigirkos baseino, o toliau rytuose – fragmentiškai. Nepaisant negausaus kritulių kiekio (200–350 mm) miškatundrėje būdinga didelė paviršiaus drėgmė, daug ežerų ir pelkių.

Liepą vidutinė temperatūra siekia 10-12 °C, sausį priklausomai nuo jūrinio klimato įtakos – nuo -10 °C iki -40 °C. Išplitęs amžinas įšalas. Dirvožemiai durpiniai-glėjiniai, pelkiniai-glėjiniai, miškingesniuose plotuose – glėjiniai pilkžemiai.

Miškatundrės juosta eina platuminė miškų riba, todėl joje auga patys atspariausi rūsčiam klimatui medžiai. Šiaurės Amerikos miškatundrėse būdingi beržai keružiai, arktiniai karklai, juodosios ir baltosios eglės, vakaruose – balzaminiai kėniai. Kolos pusiasalyje paplitę karpotieji beržai, toliau iki Uralo – paprastosios eglės. Sibiro miškatundrėse auga eglės, sibiriniai maumedžiai, už Putorano plynaukštės – daūriniai maumedžiai, beržai keružiai, Kajandero maumedžiai, alksniai, o pačiuose rytuose – žemosios pušys.

Miškatundrėje būdingi tiek taigos, tiek tundros gyvūnai. Todėl čia gausu įvairių paukščių, šiaurės elnių, lemingų, tačiau miškinguose plotuose galima sutikti stambiųjų taigos žinduolių.