Toriras Šuo: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Toriras Šuo''' ({{ssk|Þórir hundr}}; g. apie [[990 ]] m. - – m. ?) - – [[Norvegijos karalystė]]s veikėjas, vienas iš vadinamosios valstiečių frakcijos, priešiškos karaliui [[Olafas II|Olafui Haraldsonui]].

Toriras buvo įtakingas [[Halogolandas|Halogolando]] provincijos žmogus, kilęs iš Bjarkėjaus ({{no|Bjarkøy}}) salos. Jis buvo [[vikingai|vikingas]], vadovavęs keliems žygiams į [[Rusia|Rusią]] ir [[Baltoji jūra|Baltąją jūrą]]. Kelis kartus tarnavo [[Knutas II Didysis|Knuto Didžiojo]] kariuomenėje.

Linkęs į nepriklausomybę, įsitikinęs [[pagonybė|pagonis]], jis priešinosi karaliaus pastangoms suvienyti ir sukrikščioninti Norvegiją. Jis turėjo asmeninių sąskaitų su karaliumi, nes karaliaus žmogus nužudė jo sūnėną ''Asbjørn Selsbane''. Buvo gavęs didžiulę baudą už kerštą už jo sūnėno mirtį.

[[1028 ]] m. buvo nužudytas Erlingas Skjalgsonas (''Erling Skjalgsson''), ir Toriras kartu su Kalvu Arnesonu (''Kalv Arnesson'') ir Einaru Tamberskjelve (''Einar Tambarskjelve'') ėmė vadovauti antiolafiškai frakcijai. Jis prisijungė prie Knuto pajėgų, kai šios išvarė Olafą, buvo vadinamas Knuto atstovu Norvegijoje kartu su Hareku iš Tjotos.

[[1030 ]] m. vasarą Olafui grįžus Toriras buvus su kovojusiais prieš Olafą. Pagal sagą ''Heimskringla'' Toriras ir jo žmonės kovėsi prieš karalių Olafą Stiklestado mūšyje. Pagal sagą Toriras buvo vienas iš tų, kurie mirtinai sužeidė karalių Olafą. Kiti buvo Kalvas Arnesonas ir Torsteinas Knaresmedas (Torstein Knarresmed).

Po mūšio politinė situacija pasisuko prieš Torirą. Kai Olafo sūnus Magnus, paremtas buvusių Toriro sąjungininkų, užėmė valdžią, Torirą imta persekioti. Pagal Snorę Toriras po [[1035 ]] m. apsikrikštijo ir keliavo į Jeruzalę kad išpirktų savo nuodėmes. Toriras iš kelionės negrįžo, tad nežinomi nei jo mirties metai, nei vieta.