Hama: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:01, 16 birželio 2011 versija

Hama arab. حماة ‎
Miesto panorama

Hama 35°08′0″ š. pl. 36°45′0″ r. ilg. / 35.13333°š. pl. 36.75000°r. ilg. / 35.13333; 36.75000 (Hama)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Sirija
Muchafaza	Hamos gubernija

Gyventojų (2009)	696 863
Altitudė	289 m

Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Hama

Hama (arab. حماة = Ḥamā) – miestas vakarų Sirijoje, Oronto upės slėnyje, į šiaurę nuo Damasko; muhafazos centras. Pro miestą eina svarbus geležinkelis ir plentas Damaskas – Alepas. Hama yra ketvirtas pagal dydį Sirijos miestas, nusileidžiantis Damaskui, Alepui ir Homsui.

Verčiamasi odos, tekstilės, siuvimo, cemento, maisto pramone. Vystomi įvairūs amatai (šilko dirbinių gamyba). Turizmas.

Paveldas

Hama pasižymi turtinga, senovine architektūra. Mieste yra 150 mečečių, tarp jų: Didžioji (perstatyta iš krikščionių bazilikos) su minaretu (XI a.), an Nuri (XII a. vid.), Abu ai Fida (XIII a., su mauzoliejumi). Veikia muziejus, įkurtas XVIII a. osmanų valdžios būstinėje – Azemo rūmuose. Muziejuje saugoma netoli Hamos rasta IV a. romėnų mozaikos liekana. Oronto pakrantėse nuo romėnų laikų yra išlikę Sirijai būdingi vandens kėlimo ratai – norijos. Yra bizantiško stiliaus graikų ortodoksų bažnyčia, XVII-XVIII a. gyvenamieji namai.

Norijos Oronto upėje
Nur al Dino mečetė
Al Azamo rūmai
Minaretų bokštai
Graikų bažnyčia

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Hamatas.

Hamos apylinkės gyvenamos nuo ankstyvojo neolito. Gyvenvietė žinoma nuo IV tūkstantmečio pr. m. e. Vietovę kolonizavo amoritai, ir jau tada ji buvo vadinama Hamatu. X a. pr. m. e. pradžioje – VIII a. pr. m. e. pabaigoje Hamatas buvo siro-hetitų (aramėjų) valstybės sostinė. 738 m. pr. m. e. miestą nukariavo Asirijos karalius Tiglat-Pileseras III, o po 720 m. pr. m. e. sukilimo jį sudegino Sargonas II. Helenizmo laikais, po IV a. pr. m. e., vėl atsigavo kaip Epifanėja, priklausė Seleukidams. VII a. Hamą užėmė ir sugriovė arabai. Miestas vėl atstatytas Omejadų laikais. 1982 m. vasario mėn. Sirijos kariuomenei malšinant islamistų maištą gerokai nukentėjo^[1], žudynių metu žuvo 17-40 tūkst. žmonių.

Šaltiniai

↑ Hama. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003

[1] Hama. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003

[1]

@@ Eilutė 19: / Eilutė 19: @@
  |kirč =
 }}
-'''Hama''' ({{ar|حماة|Ḥamā}}) - miestas vakarų [[Sirija|Sirijoje]], [[Orontas|Oronto]] upės slėnyje, į šiaurę nuo [[Damaskas|Damasko]]; muhafazos centras. Pro miestą eina svarbus geležinkelis ir plentas Damaskas - Alepas. Hama yra ketvirtas pagal dydį Sirijos miestas, nusileidžiantis Damaskui, [[Alepas|Alepui]] ir [[Homsas (Sirija)|Homsui]].
+'''Hama''' ({{ar|حماة|Ḥamā}}) – miestas vakarų [[Sirija|Sirijoje]], [[Orontas|Oronto]] upės slėnyje, į šiaurę nuo [[Damaskas|Damasko]]; muhafazos centras. Pro miestą eina svarbus geležinkelis ir plentas Damaskas – Alepas. Hama yra ketvirtas pagal dydį Sirijos miestas, nusileidžiantis Damaskui, [[Alepas|Alepui]] ir [[Homsas (Sirija)|Homsui]].
 Verčiamasi odos, [[tekstilė]]s, siuvimo, cemento, maisto pramone. Vystomi įvairūs amatai (šilko dirbinių gamyba). Turizmas.
 == Paveldas ==
-Hama pasižymi turtinga, senovine [[architektūra]]. Mieste yra 150 [[mečetė|mečečių]], tarp jų: Didžioji (perstatyta iš krikščionių bazilikos) su [[minaretas|minaretu]] ([[XI a.]]), an Nuri ([[XII a.]] vid.), Abu ai Fida ([[XIII a.]], su mauzoliejumi). Veikia muziejus, įkurtas XVIII a. osmanų valdžios būstinėje - Azemo rūmuose. Muziejuje saugoma netoli Hamos rasta IV a. romėnų [[mozaika|mozaikos]] liekana. Oronto pakrantėse nuo romėnų laikų yra išlikę Sirijai būdingi vandens kėlimo ratai - [[norija|norijos]]. Yra bizantiško stiliaus graikų ortodoksų bažnyčia, [[XVII a.|XVII]]-[[XVIII a.]] gyvenamieji namai.
+Hama pasižymi turtinga, senovine [[architektūra]]. Mieste yra 150 [[mečetė|mečečių]], tarp jų: Didžioji (perstatyta iš krikščionių bazilikos) su [[minaretas|minaretu]] ([[XI a.]]), an Nuri ([[XII a.]] vid.), Abu ai Fida ([[XIII a.]], su mauzoliejumi). Veikia muziejus, įkurtas XVIII a. osmanų valdžios būstinėje – Azemo rūmuose. Muziejuje saugoma netoli Hamos rasta IV a. romėnų [[mozaika|mozaikos]] liekana. Oronto pakrantėse nuo romėnų laikų yra išlikę Sirijai būdingi vandens kėlimo ratai – [[norija|norijos]]. Yra bizantiško stiliaus graikų ortodoksų bažnyčia, [[XVII a.|XVII]]-[[XVIII a.]] gyvenamieji namai.
 <gallery>
@@ Eilutė 37: / Eilutė 37: @@
 == Istorija ==
 {{main|Hamatas}}
-Hamos apylinkės gyvenamos nuo ankstyvojo [[neolitas|neolito]]. Gyvenvietė žinoma nuo IV tūkstantmečio pr. m. e. Vietovę kolonizavo [[amoritai]], ir jau tada ji buvo vadinama [[Hamatas|Hamatu]]. [[X a. pr. m. e.]] pradžioje - [[VIII a. pr. m. e.]] pabaigoje Hamatas buvo [[siro-hetitai|siro-hetitų]] ([[aramėjai|aramėjų]]) valstybės sostinė. [[738 m. pr. m. e.]] miestą nukariavo [[Asirija|Asirijos]] karalius [[Tiglat-Pileseras III]], o po [[720 m. pr. m. e.]] sukilimo jį sudegino   [[Sargonas II]]. Helenizmo laikais, po IV a. pr. m. e., vėl atsigavo kaip '''Epifanėja''', priklausė [[Seleukidai|Seleukidams]]. [[VII a.]] Hamą užėmė ir sugriovė [[arabai]]. Miestas vėl atstatytas [[Omejadai|Omejadų]] laikais. [[1982]] m. vasario mėn. Sirijos kariuomenei malšinant islamistų maištą gerokai nukentėjo<ref>{{VLE|4}}</ref>, žudynių metu žuvo 17-40 tūkst. žmonių.
+Hamos apylinkės gyvenamos nuo ankstyvojo [[neolitas|neolito]]. Gyvenvietė žinoma nuo IV tūkstantmečio pr. m. e. Vietovę kolonizavo [[amoritai]], ir jau tada ji buvo vadinama [[Hamatas|Hamatu]]. [[X a. pr. m. e.]] pradžioje – [[VIII a. pr. m. e.]] pabaigoje Hamatas buvo [[siro-hetitai|siro-hetitų]] ([[aramėjai|aramėjų]]) valstybės sostinė. [[738 m. pr. m. e.]] miestą nukariavo [[Asirija|Asirijos]] karalius [[Tiglat-Pileseras III]], o po [[720 m. pr. m. e.]] sukilimo jį sudegino [[Sargonas II]]. Helenizmo laikais, po IV a. pr. m. e., vėl atsigavo kaip '''Epifanėja''', priklausė [[Seleukidai|Seleukidams]]. [[VII a.]] Hamą užėmė ir sugriovė [[arabai]]. Miestas vėl atstatytas [[Omejadai|Omejadų]] laikais. [[1982]] m. vasario mėn. Sirijos kariuomenei malšinant islamistų maištą gerokai nukentėjo<ref>{{VLE|4}}</ref>, žudynių metu žuvo 17-40 tūkst. žmonių.
 == Šaltiniai ==