Meksikos beplaukis šuo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 18: Eilutė 18:
'''Meksikos beplaukis šuo''' arba '''šoloickuintlis''' ({{nah|Xōlōitzcuintli}}) - [[šuo|šunų]] veislė, kilusi iš [[Meksika|Meksikos]].
'''Meksikos beplaukis šuo''' arba '''šoloickuintlis''' ({{nah|Xōlōitzcuintli}}) - [[šuo|šunų]] veislė, kilusi iš [[Meksika|Meksikos]].


Ši veislė yra labai sena, jai ~3000 metų. Šolo buvo auginami ir gerbiami [[actekai|actekų]], [[toltekai|toltekų]] ir kitose Mezeoamerikos kultūrose. Vykdytas ritualinis šių šunų aukojimas, valgymas, jiems suteikta mitologinė reikšmė. Tikėta, kad šolo veda mirusiojo sielą per požemio karalystę [[Miktlanas|Miktlaną]]. [[1492]] m. keistus beplaukius šunis aprašė [[Kristupas Kolumbas]]. Kaimiškose Meksikos vietose tebetikima sakralinėmis šoloickuintlio savybėmis, vietomis gyvūno mėsa tebevartojama.
Ši [[veislė]] yra labai sena, jai ~3000 metų. Šolo buvo auginami ir gerbiami [[actekai|actekų]], [[toltekai|toltekų]] ir kitose [[Mezoamerika|Mezoamerikos]] kultūrose. Vykdytas ritualinis šių šunų [[aukojimas]], valgymas, jiems suteikta mitologinė reikšmė. Tikėta, kad šolo veda mirusiojo sielą per požemio karalystę [[Miktlanas|Miktlaną]]. [[1492]] m. keistus beplaukius šunis aprašė [[Kristupas Kolumbas]]. Kaimiškose Meksikos vietose tebetikima sakralinėmis šoloickuintlio savybėmis, vietomis gyvūno mėsa tebevartojama.


Meksikos beplaukis šuo sveria nuo 4 iki 20 kg, ilgomis migdolo formos ausimis, ilgu snukiu ir kaklu. Išskirtinė savybė - [[kailis|kailio]] nebuvimas, nors pasitaiko ir plaukuotų individų. Šuns temperamentas gan laukinis, todėl jauname amžiuje būtina intensyvi [[socializacija]]. Jauni šuniukai būna triukšmingi ir neklusnūs, tačiau vėliau gerai auklėjami tampa ramūs. Turi labai stiprius medžioklės instinktus, todėl gali ištrūkti iš narvo pamatę medžiojamą gyvūną. Kovoja bekompromisiškai, niekad neatsitraukia.
Meksikos beplaukis šuo sveria nuo 4 iki 20 kg, ilgomis [[migdolas|migdolo]] formos ausimis, ilgu snukiu ir kaklu. Išskirtinė savybė - [[kailis|kailio]] nebuvimas, nors pasitaiko ir plaukuotų individų. Šuns [[temperamentas]] gan laukinis, todėl jauname amžiuje būtina intensyvi [[socializacija]]. Jauni šuniukai būna triukšmingi ir neklusnūs, tačiau vėliau gerai auklėjami tampa ramūs. Turi labai stiprius medžioklės instinktus, todėl gali ištrūkti iš narvo pamatę medžiojamą gyvūną. Kovoja bekompromisiškai, niekad neatsitraukia.


Vėsesnio klimato srityse netinkami laikyti atvirose vietose. Šviesesni individai turi būti saugomi nuo ilgo buvimo saulės atokaitoje.
Vėsesnio klimato srityse netinka laikyti atvirose vietose. Šviesesni individai turi būti saugomi nuo ilgo buvimo saulės atokaitoje.


[[Kategorija:Šunų veislės]]
[[Kategorija:Šunų veislės]]

15:50, 17 gegužės 2011 versija

Meksikos beplaukis šuo
Standartas: Nr. 234, V FCI grupė, 6 sekcija
Ūgis (ties ketera)
Patinas: 25-60 cm
Kalė: cm
Svoris
Patinas: 4-20 kg
Kalė: kg
Savybės
Plaukas: beplaukis, įvairių spalvų plaukuotas
Aktyvumas: vidutinis
Intelektas: aukštas
Temperamentas: ramus, budrus
Vados dydis: 6
Ilgaamžiškumas: 15 m.

Meksikos beplaukis šuo arba šoloickuintlis (nah. Xōlōitzcuintli) - šunų veislė, kilusi iš Meksikos.

Ši veislė yra labai sena, jai ~3000 metų. Šolo buvo auginami ir gerbiami actekų, toltekų ir kitose Mezoamerikos kultūrose. Vykdytas ritualinis šių šunų aukojimas, valgymas, jiems suteikta mitologinė reikšmė. Tikėta, kad šolo veda mirusiojo sielą per požemio karalystę Miktlaną. 1492 m. keistus beplaukius šunis aprašė Kristupas Kolumbas. Kaimiškose Meksikos vietose tebetikima sakralinėmis šoloickuintlio savybėmis, vietomis gyvūno mėsa tebevartojama.

Meksikos beplaukis šuo sveria nuo 4 iki 20 kg, ilgomis migdolo formos ausimis, ilgu snukiu ir kaklu. Išskirtinė savybė - kailio nebuvimas, nors pasitaiko ir plaukuotų individų. Šuns temperamentas gan laukinis, todėl jauname amžiuje būtina intensyvi socializacija. Jauni šuniukai būna triukšmingi ir neklusnūs, tačiau vėliau gerai auklėjami tampa ramūs. Turi labai stiprius medžioklės instinktus, todėl gali ištrūkti iš narvo pamatę medžiojamą gyvūną. Kovoja bekompromisiškai, niekad neatsitraukia.

Vėsesnio klimato srityse netinka laikyti atvirose vietose. Šviesesni individai turi būti saugomi nuo ilgo buvimo saulės atokaitoje.