Meksikos beplaukis šuo: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 18: | Eilutė 18: | ||
'''Meksikos beplaukis šuo''' arba '''šoloickuintlis''' ({{nah|Xōlōitzcuintli}}) - [[šuo|šunų]] veislė, kilusi iš [[Meksika|Meksikos]]. |
'''Meksikos beplaukis šuo''' arba '''šoloickuintlis''' ({{nah|Xōlōitzcuintli}}) - [[šuo|šunų]] veislė, kilusi iš [[Meksika|Meksikos]]. |
||
Ši veislė yra labai sena, jai ~3000 metų. Šolo buvo auginami ir gerbiami [[actekai|actekų]], [[toltekai|toltekų]] ir kitose |
Ši [[veislė]] yra labai sena, jai ~3000 metų. Šolo buvo auginami ir gerbiami [[actekai|actekų]], [[toltekai|toltekų]] ir kitose [[Mezoamerika|Mezoamerikos]] kultūrose. Vykdytas ritualinis šių šunų [[aukojimas]], valgymas, jiems suteikta mitologinė reikšmė. Tikėta, kad šolo veda mirusiojo sielą per požemio karalystę [[Miktlanas|Miktlaną]]. [[1492]] m. keistus beplaukius šunis aprašė [[Kristupas Kolumbas]]. Kaimiškose Meksikos vietose tebetikima sakralinėmis šoloickuintlio savybėmis, vietomis gyvūno mėsa tebevartojama. |
||
Meksikos beplaukis šuo sveria nuo 4 iki 20 kg, ilgomis migdolo formos ausimis, ilgu snukiu ir kaklu. Išskirtinė savybė - [[kailis|kailio]] nebuvimas, nors pasitaiko ir plaukuotų individų. Šuns temperamentas gan laukinis, todėl jauname amžiuje būtina intensyvi [[socializacija]]. Jauni šuniukai būna triukšmingi ir neklusnūs, tačiau vėliau gerai auklėjami tampa ramūs. Turi labai stiprius medžioklės instinktus, todėl gali ištrūkti iš narvo pamatę medžiojamą gyvūną. Kovoja bekompromisiškai, niekad neatsitraukia. |
Meksikos beplaukis šuo sveria nuo 4 iki 20 kg, ilgomis [[migdolas|migdolo]] formos ausimis, ilgu snukiu ir kaklu. Išskirtinė savybė - [[kailis|kailio]] nebuvimas, nors pasitaiko ir plaukuotų individų. Šuns [[temperamentas]] gan laukinis, todėl jauname amžiuje būtina intensyvi [[socializacija]]. Jauni šuniukai būna triukšmingi ir neklusnūs, tačiau vėliau gerai auklėjami tampa ramūs. Turi labai stiprius medžioklės instinktus, todėl gali ištrūkti iš narvo pamatę medžiojamą gyvūną. Kovoja bekompromisiškai, niekad neatsitraukia. |
||
Vėsesnio klimato srityse |
Vėsesnio klimato srityse netinka laikyti atvirose vietose. Šviesesni individai turi būti saugomi nuo ilgo buvimo saulės atokaitoje. |
||
[[Kategorija:Šunų veislės]] |
[[Kategorija:Šunų veislės]] |
15:50, 17 gegužės 2011 versija
Meksikos beplaukis šuo | |
---|---|
Standartas: | Nr. 234, V FCI grupė, 6 sekcija |
Ūgis (ties ketera) | |
Patinas: | 25-60 cm |
Kalė: | cm |
Svoris | |
Patinas: | 4-20 kg |
Kalė: | kg |
Savybės | |
Plaukas: | beplaukis, įvairių spalvų plaukuotas |
Aktyvumas: | vidutinis |
Intelektas: | aukštas |
Temperamentas: | ramus, budrus |
Vados dydis: | 6 |
Ilgaamžiškumas: | 15 m. |
Meksikos beplaukis šuo arba šoloickuintlis (nah. Xōlōitzcuintli) - šunų veislė, kilusi iš Meksikos.
Ši veislė yra labai sena, jai ~3000 metų. Šolo buvo auginami ir gerbiami actekų, toltekų ir kitose Mezoamerikos kultūrose. Vykdytas ritualinis šių šunų aukojimas, valgymas, jiems suteikta mitologinė reikšmė. Tikėta, kad šolo veda mirusiojo sielą per požemio karalystę Miktlaną. 1492 m. keistus beplaukius šunis aprašė Kristupas Kolumbas. Kaimiškose Meksikos vietose tebetikima sakralinėmis šoloickuintlio savybėmis, vietomis gyvūno mėsa tebevartojama.
Meksikos beplaukis šuo sveria nuo 4 iki 20 kg, ilgomis migdolo formos ausimis, ilgu snukiu ir kaklu. Išskirtinė savybė - kailio nebuvimas, nors pasitaiko ir plaukuotų individų. Šuns temperamentas gan laukinis, todėl jauname amžiuje būtina intensyvi socializacija. Jauni šuniukai būna triukšmingi ir neklusnūs, tačiau vėliau gerai auklėjami tampa ramūs. Turi labai stiprius medžioklės instinktus, todėl gali ištrūkti iš narvo pamatę medžiojamą gyvūną. Kovoja bekompromisiškai, niekad neatsitraukia.
Vėsesnio klimato srityse netinka laikyti atvirose vietose. Šviesesni individai turi būti saugomi nuo ilgo buvimo saulės atokaitoje.