Nivernė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: en:Nivernais |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 9: | Eilutė 9: | ||
| Kalba = |
| Kalba = |
||
| Valstybės =[[Nivernė grafystė]] |
| Valstybės =[[Nivernė grafystė]] |
||
| Laikotarpis = IX a. |
| Laikotarpis = IX a. − 1789 m. |
||
| Miestai = [[Neveras]] |
| Miestai = [[Neveras]] |
||
| Titulas = |
| Titulas = |
||
Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
| Pastaba = |
| Pastaba = |
||
}} |
}} |
||
'''Nivernė''' ({{fr|Nivernais}} – istorinė sritis ([[Prancūzijos provincijos|provincija]]) [[Prancūzija|Prancūzijos]] centre. Šiuo metu sudaro vakarinę [[Burgundija|Burgundijos administracinio regiono]] dalį (dalinai sutampa su [[Njevras (departamentas)|Njevro departamentu]]). Didžiausias miestas |
'''Nivernė''' ({{fr|Nivernais}} – istorinė sritis ([[Prancūzijos provincijos|provincija]]) [[Prancūzija|Prancūzijos]] centre. Šiuo metu sudaro vakarinę [[Burgundija|Burgundijos administracinio regiono]] dalį (dalinai sutampa su [[Njevras (departamentas)|Njevro departamentu]]). Didžiausias miestas − [[Neveras]]. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
{{main|Nivernė grafystė}} |
{{main|Nivernė grafystė}} |
||
Nuo senovės regionas pasižymėjo drėgnu klimatu ir gausiais miškais, sudariusiais [[Burgundija (regionas)|Istorinės Burgundijos]] šiaurės vakarų pakraštį. Ankstyvaisiais viduramžiais regioną valdė [[Burgundų karalystė]], vėliau |
Nuo senovės regionas pasižymėjo drėgnu klimatu ir gausiais miškais, sudariusiais [[Burgundija (regionas)|Istorinės Burgundijos]] šiaurės vakarų pakraštį. Ankstyvaisiais viduramžiais regioną valdė [[Burgundų karalystė]], vėliau − [[Frankų valstybė|Frankų]] [[Orleano karalystė]], [[Frankų imperija]]. 843 m. ją padalinus, šiaurės vakarinė istorinės Burgundijos dalis atiteko [[Vakarų Frankų karalystė|Vakarų Frankų karalystei]]. Vakarų frankų Burgundija sparčiai skaidėsi į smulkias grafystes, kurių viena buvo [[Nivernė grafystė]]. Iki 911 m. Nivernė, kartu su kitomis smulkiomis grafystėmis, buvo įjungta į [[Burgundijos kunigaikštystė|Burgundijos kunigaikštystę]]. |
||
Pačioje X a. pabaigoje Nevere įsitvirtino vietinė dinastinė linija, ir [[Nivernės grafai]] palaipsniui tapo nepriklausomi nuo Burgundijos. Nuo XI a. iki XIII a. II pusės Nevero grafai dinastinių ryškių dėka valdė ir gretimas Osero ir Tonero grafystes. 1184 m. pasibaigus vietinei dinastijai, grafystę valdė Kurtenė, Donzy, Šatijonų, Burbonų, Burgundų dinastijos. 1272 m. Nivernė grafystė (be Osero ir Tonero) per dinastinius ryšius perėjo [[Flandijos grafystė|Flandrijos grafams]] ([[Dampjerų dinastija]]i), o 1384 m. kartu su Flandrija Nivernė vėl atiteko Burgundijos kunigaikštystei (Burgundų Valua dinastija), tačiau čia įsitvirtino atskira dinastinė atšaka. |
Pačioje X a. pabaigoje Nevere įsitvirtino vietinė dinastinė linija, ir [[Nivernės grafai]] palaipsniui tapo nepriklausomi nuo Burgundijos. Nuo XI a. iki XIII a. II pusės Nevero grafai dinastinių ryškių dėka valdė ir gretimas Osero ir Tonero grafystes. 1184 m. pasibaigus vietinei dinastijai, grafystę valdė Kurtenė, Donzy, Šatijonų, Burbonų, Burgundų dinastijos. 1272 m. Nivernė grafystė (be Osero ir Tonero) per dinastinius ryšius perėjo [[Flandijos grafystė|Flandrijos grafams]] ([[Dampjerų dinastija]]i), o 1384 m. kartu su Flandrija Nivernė vėl atiteko Burgundijos kunigaikštystei (Burgundų Valua dinastija), tačiau čia įsitvirtino atskira dinastinė atšaka. |
||
Eilutė 27: | Eilutė 27: | ||
[[1539]] m. grafystė buvo prijungta prie Prancūzijos karalystės [[Prancūzijos provincijos|provincijos teisėmis]], tačiau išlaikė nepriklausomą statusą kaip '''Nivernė kunigaikštystė'''. Ši provincija ribojosi su [[Orleanė|Orleane]] (šiaurėje), [[Burgundija]] (šiaurėje ir rytuose), [[Burbonė|Burbone]] (pietuose) ir [[Beri]] (vakaruose). |
[[1539]] m. grafystė buvo prijungta prie Prancūzijos karalystės [[Prancūzijos provincijos|provincijos teisėmis]], tačiau išlaikė nepriklausomą statusą kaip '''Nivernė kunigaikštystė'''. Ši provincija ribojosi su [[Orleanė|Orleane]] (šiaurėje), [[Burgundija]] (šiaurėje ir rytuose), [[Burbonė|Burbone]] (pietuose) ir [[Beri]] (vakaruose). |
||
1565−1659 m. Kunigaikštystę valdė iš [[Mantujos kunigaikštystė]]s kilusi [[Gonzagų dinastija]], o paskutinis jų kunigaikštis pardavė kunigaikštystę kardinolui [[Mazarinis|Mazariniui]]. Šiam mirus, kunigaikštystę valdyti liko jo sūnėnas [[Filipas Mančinis]], įtvirtindamas čia Mančinių šeimos valdžią. Kunigaikštystė ir provincija panaikinta Prancūzijos revoliucijos metu, 1789 m. |
|||
{{Prancūzijos provincijos}} |
{{Prancūzijos provincijos}} |
10:14, 18 balandžio 2011 versija
Prancūzijos istorinė provincija: Nivernais | |
---|---|
Šalis | Burgundija |
Vėliava | |
Tautos | |
Laikotarpis | IX a. − 1789 m. |
Valstybės | Nivernė grafystė |
Miestai | Neveras |
Nivernė (pranc. Nivernais – istorinė sritis (provincija) Prancūzijos centre. Šiuo metu sudaro vakarinę Burgundijos administracinio regiono dalį (dalinai sutampa su Njevro departamentu). Didžiausias miestas − Neveras.
Istorija
Nuo senovės regionas pasižymėjo drėgnu klimatu ir gausiais miškais, sudariusiais Istorinės Burgundijos šiaurės vakarų pakraštį. Ankstyvaisiais viduramžiais regioną valdė Burgundų karalystė, vėliau − Frankų Orleano karalystė, Frankų imperija. 843 m. ją padalinus, šiaurės vakarinė istorinės Burgundijos dalis atiteko Vakarų Frankų karalystei. Vakarų frankų Burgundija sparčiai skaidėsi į smulkias grafystes, kurių viena buvo Nivernė grafystė. Iki 911 m. Nivernė, kartu su kitomis smulkiomis grafystėmis, buvo įjungta į Burgundijos kunigaikštystę.
Pačioje X a. pabaigoje Nevere įsitvirtino vietinė dinastinė linija, ir Nivernės grafai palaipsniui tapo nepriklausomi nuo Burgundijos. Nuo XI a. iki XIII a. II pusės Nevero grafai dinastinių ryškių dėka valdė ir gretimas Osero ir Tonero grafystes. 1184 m. pasibaigus vietinei dinastijai, grafystę valdė Kurtenė, Donzy, Šatijonų, Burbonų, Burgundų dinastijos. 1272 m. Nivernė grafystė (be Osero ir Tonero) per dinastinius ryšius perėjo Flandrijos grafams (Dampjerų dinastijai), o 1384 m. kartu su Flandrija Nivernė vėl atiteko Burgundijos kunigaikštystei (Burgundų Valua dinastija), tačiau čia įsitvirtino atskira dinastinė atšaka.
1539 m. grafystė buvo prijungta prie Prancūzijos karalystės provincijos teisėmis, tačiau išlaikė nepriklausomą statusą kaip Nivernė kunigaikštystė. Ši provincija ribojosi su Orleane (šiaurėje), Burgundija (šiaurėje ir rytuose), Burbone (pietuose) ir Beri (vakaruose).
1565−1659 m. Kunigaikštystę valdė iš Mantujos kunigaikštystės kilusi Gonzagų dinastija, o paskutinis jų kunigaikštis pardavė kunigaikštystę kardinolui Mazariniui. Šiam mirus, kunigaikštystę valdyti liko jo sūnėnas Filipas Mančinis, įtvirtindamas čia Mančinių šeimos valdžią. Kunigaikštystė ir provincija panaikinta Prancūzijos revoliucijos metu, 1789 m.
|