Šventoji (Nemunas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Vikiteka parametro įtraukimas using AWB
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 4: Eilutė 4:
| Paveiksliukas =
| Paveiksliukas =
| Paveikslėlio apibūdinimas =
| Paveikslėlio apibūdinimas =
| Ilgis = 12
| Ilgis = 8,8
| Nuolydis =
| Nuolydis =
| Vidutinis debitas =
| Vidutinis debitas =
| Baseino plotas =
| Baseino plotas = 62,1
| Ištakos = [[Jurbarko rajonas]]
| Ištakos = [[Jurbarko rajonas]]
| Žiotys = [[Nemunas]]
| Žiotys = [[Nemunas]]
Eilutė 13: Eilutė 13:
| Vikiteka =
| Vikiteka =
}}
}}
'''Šventoji''' – upė [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajone]], ilgis – 12 km. Išteka iš [[Karšuvos giria|Karšuvos girios]], teka pietryčių, pietų kryptimi, įteka į Nemuną aukščiau [[Smalininkai|Smalininkų]]. Ties [[Pašventys|Pašvenčiu]] upę kerta [[KK141]]. Šiuos upeliu, daugiau nei 500 metų ėjo tarpvalstybinė Lietuvos ir [[Vokietija|Vokietijos]]/[[Prūsija|Prūsijos]] siena, taip pat tai buvo rytinė [[Skalva|Skalvos]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] riba. Didžiausi intakai: [[Juodšakis]], [[Meškupis]], [[Žirnelis]]
'''Šventoji''' – upė [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajone]], ilgis – 9 km. Išteka iš [[Karšuvos giria|Karšuvos girios]], teka pietryčių, pietų kryptimi, įteka į Nemuną aukščiau [[Smalininkai|Smalininkų]]. Ties [[Pašventys|Pašvenčiu]] upę kerta [[KK141]]. Šiuos upeliu, daugiau nei 500 metų ėjo tarpvalstybinė Lietuvos ir [[Vokietija|Vokietijos]]/[[Prūsija|Prūsijos]] siena, taip pat tai buvo rytinė [[Skalva|Skalvos]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] riba. Didžiausi intakai: [[Juodšakis]], [[Meškupis]], [[Žirnelis]]


== Istorija ==
== Istorija ==

16:42, 26 sausio 2011 versija

Šventoji
Ilgis 8,8 km
Baseino plotas 62,1 km²
Ištakos Jurbarko rajonas
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva

Šventoji – upė Jurbarko rajone, ilgis – 9 km. Išteka iš Karšuvos girios, teka pietryčių, pietų kryptimi, įteka į Nemuną aukščiau Smalininkų. Ties Pašvenčiu upę kerta KK141. Šiuos upeliu, daugiau nei 500 metų ėjo tarpvalstybinė Lietuvos ir Vokietijos/Prūsijos siena, taip pat tai buvo rytinė Skalvos, Mažosios Lietuvos riba. Didžiausi intakai: Juodšakis, Meškupis, Žirnelis

Istorija

Šventoji (Swinton, Schwente) minima XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose[1].

Šaltiniai

  1. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 431 psl.