Olmekai

Olmekai – Mezoamerikos tauta ir civilizacija, klestėjusi maždaug 1200–200 m. pr. m. e. dabartinės Meksikos pietų centrinėje dalyje (Įlankos regione). Kitos Vidurio Amerikos kultūros iš jų paveldėjo plokščiaviršūnius pilkapius, kamuolio žaidimo aikštes ir hieroglifų raštą. Olmekų dirbinių rasta daugelyje vietų. Jų menas natūralistinis ir simbolinis. Pagrindinis olmekų miestas - La Venta.

Nors rasta apie 50 tekstų, kelios dešimtys milžiniškų akmeninių galvų ir rutulių, nieko tikro apie olmekų kultūrą pasakyti negalima. Žinoma, kad ji atsirado apie 1700 m. pr. m. e. Jos kilmė – Centrinėje Amerikoje. Paplitimas – nuo Jukatano pusiasalio šiaurės rytuose iki Brazilijos džiunglių (Amazonės selva) pietuose ir pietvakariuose. Žinoma, kad „olmeca“ reiškia „žmogus iš kaučiuko šalies“. Žinoma, kad Brazilijoje dalis Amazonės upės selvos iki šiol vadimana „Olmekanu“ – „Kaučiuko šalimi“. Taip pat žinoma, kad olmekai save vadino „žmonėmis-jaguarais“. Itin išvystytas jaguaro kultas. Mokslininkų spėjimu, olmekai į Jukataną grįžo vėlyvajame savo civilizacijos periode. Žinoma, kad olmekai Jukatano rytinę dalį vadino „raudono ant juodo šalimi“, tai yra „rašto“ šalimi.

Kalba ir raštas

Olmekų kalba nežinoma, nes jų raštas (majų rašto pirmtakas) neiššifruotas.