Vytautas Alantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
51 001 keitimas
Nėra keitimo santraukos
red.
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
{{Žmogaus biografija
| fonas= lit
| fonas = lit
| vardas = Vytautas Alantas
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis =
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{gimė|1902|6|18}}
| gimimo data = {{Gimė|1902|06|18}}
| gimimo vieta = [[Sidabravas]], [[Naujamiesčio valsčius]]
| gimimo vieta = [[Sidabravas]], [[Naujamiesčio valsčius]]
| mirties data = {{mirė|1990|6|24|1902|6|18}}
| mirties data = {{Mirė|1990|04|24|1902|06|18}}
| mirties vieta = [[Detroitas]], palaidotas [[Kaunas|Kaune]]
| mirties vieta = [[Detroitas]], [[JAV]]
| tautybė =
| tautybė =
| tėvas = Adomas Jakševičius
| sutuoktinis =
| motina = Agnieška Kurlenskaitė
| tėvai =
| sutuoktinis = Elena Petrikaitė,<br> Irena Baleišytė-Alantienė
| vaikai =
| vaikai = Algis, Ginas
| veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, žurnalistas
| veikla = prozininkas, dramaturgas, poetas, žurnalistas
| sritis =
| sritis =
| įstaigos =
| įstaigos =
| pareigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| išsilavinimas =
| alma_mater = * [[1929]] m. [[Monpeljė universitetas]]
| alma_mater = [[1929]] m. [[Monpeljė universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| studentai =
Eilutė 26: Eilutė 27:
| pastabos =
| pastabos =
}}
}}

'''Vytautas Alantas''' (tikroji pavardė ''Jakševičius'', [[1902]] m. [[birželio 18]] d. [[Sidabravas]], [[Naujamiesčio valsčius]] - [[1990]] m. [[birželio 24]] d. [[Detroitas]], palaidotas [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, žurnalistas.
'''Vytautas Alantas''' (iki [[1937]] m. '''Vytautas Benjaminas Jakševičius''', [[1902]] m. [[birželio 18]] d. [[Sidabravas|Sidabrave]], [[Naujamiesčio valsčius]] – [[1990]] m. [[balandžio 24]] d. [[Detroitas|Detroite]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] prozininkas, dramaturgas, poetas, publicistas, žurnalistas.


== Biografija ==
== Biografija ==
Mokėsi pas daraktorius Sidabrave ir [[Šeduva|Šeduvoje]]. Nuo [[1912]] m. su pertraukomis mokėsi [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]], iš pradžių rusiškoje, nuo [[1917]] m. lietuviškoje, ir [[1923]] m. ją baigė. [[1919]] m. [[TLE|Lietuvos kariuomenės]] savanoris, iš kurios po pusmečio buvo išleistas tęsti mokslo. Mokydamasis šeštoje klasėje, pradėjo rašyti eilėraščius, dalyvavo [[ateitininkai|ateitininkų]] veikloje.
[[1919]] m. [[Lietuvos kariuomenė]]s savanoris, bet paskirtas raštininku Kaune padavė prašymą atleisti. [[1923]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnaziją]]. [[1923]]-[[1924]] m. studijavo [[VDU|Kauno universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultete, [[1929]] m. baigė [[Monpeljė universitetas|Monpeljė universitetą]] [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. {{šaltinis|{{ŽE|16}}}}

1923–[[1924]] m. studijavo [[VDU|Lietuvos universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultete. Dėl lėšų stokos nebeįstengė tęsti studijų, 1924–[[1925]] m. mokytojavo [[Plungės gimnazija|Plungės gimnazijoje]]. Mokydamas lietuvių kalbos ir literatūros, ir pats intensyviai rašė eilėraščius. Tuomet kūrybai [[slapyvardis|slapyvardžiu]] pasirinko kairiojo [[Minija|Minijos]] intako – [[Alantas|Alanto]] – pavadinimą. Upelio vardą, šaltinio, versmės sinonimą, 1937 m. oficialiai įteisino vietoj ''Jakševičiaus'' kaip pavardę. <ref>[http://ct.svs.lt/lmenas/?leid_id=2909&kas=straipsnis&st_id=529 Būkime gerais lietuviais // Literatūra ir menas, 2002-07-26, Nr. 2909]</ref> 1925–[[1929]] m. studijavo [[Monpeljė universitetas|Monpeljė universitete]] ([[Prancūzija]]). {{šaltinis|{{ŽE|16}}}}

[[1930]]–[[1934]] m. prancūzų skyriaus redaktorius [[ELTA|Eltoje]]. 1934–[[1939]] m. laikraščio „[[Lietuvos aidas]]“ vyr. redaktorius. [[1940]] m. [[LŽS|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] pirmininkas.

1940 m., artėjant sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. Lietuvoje likusi šeima (žmona ir sūnus) [[1941]] m. birželį buvo ištremta į [[Sibiras|Sibirą]]. 1941–[[1944]] m. [[LNDT|Vilniaus dramos teatro]] direktorius. Vienas žymiausių [[tautininkai|tautininkų]] kultūrinės politikos ideologų. <ref>{{TLE|1|- 36|[[Vytautas Kazakevičius (1930)|Vytautas Kazakevičius]]}}</ref>

1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. Nuo [[1949]] m. gyveno [[JAV]]. Mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas, tačiau sunkiai kalbėjo angliškai, todėl galėjo dirbti tik juodadarbiu. Įsikūrė [[Detroitas|Detroite]], paprastu darbininku įsidarbino automobilių gamykloje „[[Ford]]“ ir pradirbo ten devyniolika metų, iki pat pensijos. Daug rašydavo po darbo, naktimis. [[1967]]–[[1971]] m. [[Lietuvių žurnalistų sąjunga|Lietuvių žurnalistų draugijos]] pirmininkas.


Mirė Detroite. [[1992]] m. [[birželio 12]] d. perlaidotas [[Kaunas|Kaune]], [[Petrašiūnų kapinės]]e.
[[1930]]–[[1934]] m. [[ELTA|Eltos]] redaktorius. [[1934]]–[[1939]] m. laikraščio „[[Lietuvos aidas]]“ vyr. redaktorius, [[1941]]–[[1944]] m. [[Vilniaus teatras|Vilniaus teatro]] direktorius. Vienas žymiausių tautininkų kultūrinės politikos ideologų. 1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], nuo [[1949]] m. gyveno [[JAV]], [[1967]]–[[1971]] m. Lietuvių žurnalistų draugijos pirmininkas.


== Kūryba ==
== Kūryba ==
Dar Lietuvoje išleido apsakymų rinkinių, publicistikos knygą, sukūrė pjesių. Išeivijoje parašė romanų, novelių, dramų, eilėraščių. Romanuose vaizduojama Lietuvos senovė, aukštinama [[baltai|baltų]] kultūra, neigiamai vertinamas [[krikščionybė]]s poveikis lietuvių tautai, parodytas nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, ūkio kilimas, Lietuvos partizanų priešinimasis sovietiniams okupantams, atskleidžiama išeivių buities kasdienybė, keliamos moralinės problemos. Stiliui būdingas realizmo ir romantizmo siejimas, publicistiškumas, schematiškumas. Novelėse vyrauja romantinės meilės kolizijos, ryškus melodramatiškumas. Straipsniai apie lietuvių literatūrą, politiką, kultūrą.<ref>{{VLE|I|272|[[Kęstutis Saldžiūnas]]|Vytautas Alantas}}</ref> <ref>{{LLE|Alantas, Vytautas|[[Kęstutis Saldžiūnas]]}}</ref>
Dar Lietuvoje išleido apsakymų rinkinių, publicistikos knygą, sukūrė pjesių. Išeivijoje parašė romanų, novelių, dramų, eilėraščių. Romanuose vaizduojama Lietuvos senovė, aukštinama [[baltai|baltų]] kultūra, neigiamai vertinamas [[krikščionybė]]s poveikis lietuvių tautai, parodytas nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, ūkio kilimas, Lietuvos partizanų priešinimasis sovietiniams okupantams, atskleidžiama išeivių buities kasdienybė, keliamos moralinės problemos. Stiliui būdingas realizmo ir romantizmo siejimas, publicistiškumas, schematiškumas. Novelėse vyrauja romantinės meilės kolizijos, ryškus melodramatiškumas. Straipsniai apie lietuvių literatūrą, politiką, kultūrą. <ref>{{VLE|I|- 272|[[Kęstutis Saldžiūnas]]|Vytautas Alantas}}</ref><ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/2002_42_42/07.html Tautybė ir krikščionybė stiprina tautą. Rašytojas Vytautas Alantas kalba mums šiandien]</ref>


== Bibliografija ==
== Bibliografija ==
Eilutė 40: Eilutė 50:
* Tarp penkių ir septynių, apsakymai, 1934 m.
* Tarp penkių ir septynių, apsakymai, 1934 m.
* Žygiuojanti tauta, apsakymai, 1939 m.
* Žygiuojanti tauta, apsakymai, 1939 m.
* Ant siūbuojančios žemės, novelės, [[1946]] m.
* Ant siūbuojančios žemės, novelės, 1946 m.
* Pragaro pošvaistės, romanas, [[1951]] m.
* Pragaro pošvaistės, romanas, 1951 m.
* Svetimos pagairės, novelės, [[1954]] m.
* Svetimos pagairės, novelės, 1954 m.
* Tarp dviejų gyvenimų, romanas, [[1960]] m.
* Tarp dviejų gyvenimų, romanas, 1960 m.
* Dramos veikalai, dramų ir komedijų rinktinė, [[1963]] m.
* Dramos veikalai, dramų ir komedijų rinktinė, 1963 m.
* Nemunas teka per Atlantą, novelės, 1970 m.
* Nemunas teka per Atlantą, novelės, 1970 m.
* Amžinasis lietuvis, romanas, 2 t. [[1972]] m.
* Amžinasis lietuvis, romanas, 2 t., 1972 m.
* Šventaragis, romanas, 2 t. 1972-[[1974]] m.
* Šventaragis, romanas, 2 t., 1972-1974 m., 1998 m.
* Atspindžiai ūkanose, novelės, [[1976]] m.
* Atspindžiai ūkanose, novelės, 1976 m.
* [[Romas Kalanta]], apybraiža, 1976 m.
* [[Romas Kalanta]], apybraiža, 1976 m.
* Liepkalnio sodyba, romanas, [[1977]] m.
* Liepkalnio sodyba, romanas, 1977 m.
* Gelmių balsai, novelės, [[1984]] m.
* Gelmių balsai, novelės, 1984 m.
* Aušra Paliūnuose, romanas, [[1986]] m.
* Aušra Paliūnuose, romanas, 1986 m.
* Tauta istorijos vingiais, publicistika, Čikaga, [[1990]] m., Vilnius, 1992 m.
* Tauta istorijos vingiais, publicistika, Čikaga, 1990 m., Vilnius, 1992 m.
* Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba: monografija (sud. Leonas Peleckis-Kaktavičius). - Šiauliai: Literatūros almanacho „Varpai“ redakcija, 2009. - 368 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-667-12-4


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{ref}}


{{DEFAULTSORT:Alantas Vytautas }}
{{DEFAULTSORT:Alantas, Vytautas}}
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai]]
[[Kategorija:Ateitininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos publicistai]]
[[Kategorija:Lietuvos dramaturgai]]
[[Kategorija:Lietuvos poetai]]
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]]
[[Kategorija:JAV lietuviai]]
[[Kategorija:JAV lietuviai]]

00:05, 31 gruodžio 2010 versija

Vytautas Alantas
Gimė 1902 m. birželio 18 d.
Sidabravas, Naujamiesčio valsčius
Mirė 1990 m. balandžio 24 d. (87 metai)
Detroitas, JAV
Tėvas Adomas Jakševičius
Motina Agnieška Kurlenskaitė
Sutuoktinis (-ė) Elena Petrikaitė,
Irena Baleišytė-Alantienė
Vaikai Algis, Ginas
Veikla prozininkas, dramaturgas, poetas, žurnalistas
Alma mater 1929 m. Monpeljė universitetas

Vytautas Alantas (iki 1937 m. Vytautas Benjaminas Jakševičius, 1902 m. birželio 18 d. Sidabrave, Naujamiesčio valsčius – 1990 m. balandžio 24 d. Detroite) – Lietuvos prozininkas, dramaturgas, poetas, publicistas, žurnalistas.

Biografija

Mokėsi pas daraktorius Sidabrave ir Šeduvoje. Nuo 1912 m. su pertraukomis mokėsi Šiaulių gimnazijoje, iš pradžių rusiškoje, nuo 1917 m. lietuviškoje, ir 1923 m. ją baigė. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, iš kurios po pusmečio buvo išleistas tęsti mokslo. Mokydamasis šeštoje klasėje, pradėjo rašyti eilėraščius, dalyvavo ateitininkų veikloje.

1923–1924 m. studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Dėl lėšų stokos nebeįstengė tęsti studijų, 1924–1925 m. mokytojavo Plungės gimnazijoje. Mokydamas lietuvių kalbos ir literatūros, ir pats intensyviai rašė eilėraščius. Tuomet kūrybai slapyvardžiu pasirinko kairiojo Minijos intako – Alanto – pavadinimą. Upelio vardą, šaltinio, versmės sinonimą, 1937 m. oficialiai įteisino vietoj Jakševičiaus kaip pavardę. [1] 1925–1929 m. studijavo Monpeljė universitete (Prancūzija). [reikalingas šaltinis]

1930–1934 m. prancūzų skyriaus redaktorius Eltoje. 1934–1939 m. laikraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktorius. 1940 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

1940 m., artėjant sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. Lietuvoje likusi šeima (žmona ir sūnus) 1941 m. birželį buvo ištremta į Sibirą. 1941–1944 m. Vilniaus dramos teatro direktorius. Vienas žymiausių tautininkų kultūrinės politikos ideologų. [2]

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas, tačiau sunkiai kalbėjo angliškai, todėl galėjo dirbti tik juodadarbiu. Įsikūrė Detroite, paprastu darbininku įsidarbino automobilių gamykloje „Ford“ ir pradirbo ten devyniolika metų, iki pat pensijos. Daug rašydavo po darbo, naktimis. 1967–1971 m. Lietuvių žurnalistų draugijos pirmininkas.

Mirė Detroite. 1992 m. birželio 12 d. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Kūryba

Dar Lietuvoje išleido apsakymų rinkinių, publicistikos knygą, sukūrė pjesių. Išeivijoje parašė romanų, novelių, dramų, eilėraščių. Romanuose vaizduojama Lietuvos senovė, aukštinama baltų kultūra, neigiamai vertinamas krikščionybės poveikis lietuvių tautai, parodytas nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, ūkio kilimas, Lietuvos partizanų priešinimasis sovietiniams okupantams, atskleidžiama išeivių buities kasdienybė, keliamos moralinės problemos. Stiliui būdingas realizmo ir romantizmo siejimas, publicistiškumas, schematiškumas. Novelėse vyrauja romantinės meilės kolizijos, ryškus melodramatiškumas. Straipsniai apie lietuvių literatūrą, politiką, kultūrą. [3][4]

Bibliografija

  • Artisto širdis, apsakymai, 1930 m.
  • Tarp penkių ir septynių, apsakymai, 1934 m.
  • Žygiuojanti tauta, apsakymai, 1939 m.
  • Ant siūbuojančios žemės, novelės, 1946 m.
  • Pragaro pošvaistės, romanas, 1951 m.
  • Svetimos pagairės, novelės, 1954 m.
  • Tarp dviejų gyvenimų, romanas, 1960 m.
  • Dramos veikalai, dramų ir komedijų rinktinė, 1963 m.
  • Nemunas teka per Atlantą, novelės, 1970 m.
  • Amžinasis lietuvis, romanas, 2 t., 1972 m.
  • Šventaragis, romanas, 2 t., 1972-1974 m., 1998 m.
  • Atspindžiai ūkanose, novelės, 1976 m.
  • Romas Kalanta, apybraiža, 1976 m.
  • Liepkalnio sodyba, romanas, 1977 m.
  • Gelmių balsai, novelės, 1984 m.
  • Aušra Paliūnuose, romanas, 1986 m.
  • Tauta istorijos vingiais, publicistika, Čikaga, 1990 m., Vilnius, 1992 m.
  • Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba: monografija (sud. Leonas Peleckis-Kaktavičius). - Šiauliai: Literatūros almanacho „Varpai“ redakcija, 2009. - 368 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-667-12-4

Šaltiniai

  1. ↑ Būkime gerais lietuviais // Literatūra ir menas, 2002-07-26, Nr. 2909
  2. ↑ Vytautas Kazakevičius. Vytautas Alantas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 36
  3. ↑ Kęstutis Saldžiūnas. Vytautas Alantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 272 psl.
  4. ↑ Tautybė ir krikščionybė stiprina tautą. Rašytojas Vytautas Alantas kalba mums šiandien
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vytautas_Alantas&oldid=3076827"