Liubartas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 45: Eilutė 45:
| parašas =
| parašas =
| pastabos =
| pastabos =
}}[[Vaizdas:Ukraine Lutsk.jpg|thumb]]
}}[[Vaizdas:Ukraine Lutsk.jpg|thumb|Lucko pilis]]
'''Liubartas Demetrijus''' (dar ''Liubko'', krikšto vardas ''Dmitrijus'', [[1300]] m. - [[1383]] m. [[rugpjūčio 4]] d.) – [[Luckas|Lucko]] (1323-1324, 1340-1383), [[Liubarskas|Liubarsko]] (1323-1340) ir [[Voluinė]]s (1340-1383) kunigaikštis.
'''Liubartas Demetrijus''' (dar ''Liubko'', krikšto vardas ''Dmitrijus'', [[1300]] m. - [[1383]] m. [[rugpjūčio 4]] d.) – [[Luckas|Lucko]] (1323-1324, 1340-1383), [[Liubarskas|Liubarsko]] (1323-1340) ir [[Voluinė]]s (1340-1383) kunigaikštis.



17:53, 25 gruodžio 2010 versija

Šis straipsnis - apie Gedimino sūnų. Apie Gedimino sūnėną, trumpai valdžiusį Polocke, žiūrėkite Liubartas (Polockas)
Liubartas Demetrijus
Lucko, Liubarsko ir Voluinės kunigaikštis.
Vaizdas:Lubart.jpg
Gediminaičiai
Gimė 1300 m.
Mirė 1383 m. rugpjūčio 4 d. (~83 metai)
Tėvas Gediminas
Motina Olga
Lucko kunigaikštis.
Valdė 1323-1324, 1340-1383 m.
Liubarsko kunigaikštis.
Valdė 1323-1340 m.
Voluinės kunigaikštis.
Valdė 1340-1383 kunigaikštis.
Lucko pilis

Liubartas Demetrijus (dar Liubko, krikšto vardas Dmitrijus, 1300 m. - 1383 m. rugpjūčio 4 d.) – Lucko (1323-1324, 1340-1383), Liubarsko (1323-1340) ir Voluinės (1340-1383) kunigaikštis.

LDK kunigaikščio Gedimino jauniausias sūnus (1300 - 1383 m. rugpjūčio 4 d.). Motina - antroji Gedimino žmona Olga, Smolensko kunigaikščio Vsiavolodo duktė.

Vienas iš trijų išlikusių Lucko pilies bokštų yra pavadintas Liubarto vardu.

Gyvenimas

1320 m. ar apie 1323 m. vedė Haličo-Volynės kunigaikščio Andrejaus Jurijevičiaus dukterį ir ėmė valdyti Lucką rytų Volynėje[1]. Andrijui Jurjevičiui mirus gavo rytų Voluinę kaip palikimą ir ten persikėlė 1325 m.

1340 m. mirė Haličo-Volynės kunigaikštis Jurijus Boleslavas Traidenis. Kadangi Liubarto žmona buvo paskutinė iš Haličo karalių giminės, Liubartas pretendavo į visą Haličą ir Voluinę. Lenkijos karalius Kazimieras III sukėlė grėsmę Liubarto valdymui iš pradžių užimdamas Pšemyslio žemę, o vėliau ir Lvovą. Tarp Liubarto ir Kazimiero III prasidėjo ilgametė kova dėl Galicijos (Halyčo) karaliaus vardo, šios kovos metu Liubartas užėmė Vladimirą, Kremenecą, Belzą, bet dėl išdavystės pateko į Kazimiero nelaisvę, iš kurios jį išlaisvino brolis Kęstutis.

Liubartas užsitikrino Maskvos kunigaikščio Simeono paramą ir ėmė drąsiau veikti prieš Lenkiją. 1349 m. Kazimieras užėmė Voluinę, bet vos tik jam paleidus kareivius į namus, Liubartas ir Kęstutis pasiuntė savo karius į Cholmo, Belzo ir Voluinės žemes, greitai jas užėmė, o po to paėmė ir Lvovą.

1350 m. tapęs našliu Liubartas vedė antrąkart - Maskvos kunigaikščio Simeono giminaitę, Rostovo kunigaikščio Konstantino dukterį Olgą-Agafiją. Jis turėjo tris sūnus: Fiodorą, Simeoną ir Lazarą. Fiodoras paveldėjo Volynę ir valdė iki savo mirties 1431 m.

Nuorodos

  1. "Liubartas". Encyclopedia Lituanica III. (1970-1978). Ed. Simas Sužiedėlis. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. 411-412.