Francis Harry Compton Crick: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: yo:Francis Crick
Dziedrius (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 5: Eilutė 5:
[[1937]] m. baigė [[Londono universitetas|Londono universiteto]] koledžą. 1937-[[1939]] m. ir [[1947]]-[[1977]] m. dirbo [[Kembridžo universitetas|Kembridžo universitete]], nuo [[1962]] m. Biologijos laboratorijos vedėjas. Nuo [[1959]] m. profesorius.
[[1937]] m. baigė [[Londono universitetas|Londono universiteto]] koledžą. 1937-[[1939]] m. ir [[1947]]-[[1977]] m. dirbo [[Kembridžo universitetas|Kembridžo universitete]], nuo [[1962]] m. Biologijos laboratorijos vedėjas. Nuo [[1959]] m. profesorius.


Su [[James Dewey Watson|Džeimsu Watsonu]] teoriškai nustatė [[DNR|deoksiribonukleorūgšties]] (DNR) struktūrą (dvigubą spiralę) ir atskleidė, kaip DNR [[molekulė]]s kopijuojamos [[ląstelė]]s dalijimosi metu. Ištyrė nukleorūgščių molekulinę struktūrą ir jų reikšmę organizmo požymių ir savybių paveldėjimui, tyrė [[genetinis kodas|genetinį kodą]], išaiškino kodono reikšmę ir pradėjo vartoti šį terminą. [[1977]] m. išvyko į JAV, San Diego Saiko institute ([[Kalifornijos valstija]]) tyrė regos ir sapnų neurobiologinius mechanizmus.
Dar tebebūdamas doktorantu, su [[James Dewey Watson|Džeimsu Watsonu]] teoriškai nustatė [[DNR|deoksiribonukleorūgšties]] (DNR) struktūrą (dvigubą spiralę) ir atskleidė, kaip DNR [[molekulė]]s kopijuojamos [[ląstelė]]s dalijimosi metu. Ištyrė nukleorūgščių molekulinę struktūrą ir jų reikšmę organizmo požymių ir savybių paveldėjimui, tyrė [[genetinis kodas|genetinį kodą]], išaiškino kodono reikšmę ir pradėjo vartoti šį terminą. [[1977]] m. išvyko į JAV, San Diego Saiko institute ([[Kalifornijos valstija]]) tyrė regos ir sapnų neurobiologinius mechanizmus.


Londono karališkosios draugijos narys.
Londono karališkosios draugijos narys.


== Pripažinimas ==


[[1962]] m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premija su Džeimsu Vatsonu ir [[Maurice Hugh Frederick Wilkins|Morisu Vilkinsu]].
[[1962]] m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premija su Džeimsu Vatsonu ir [[Maurice Hugh Frederick Wilkins|Morisu Vilkinsu]].

Times žurnalas Watson ir Crick mokslinį inėlį pripažino vienu iš dešimties reikšmingiausių antrojo tūkstantmežio atradimų, šalia Niutono, Darvino, Einšteino, ir kt.<ref>[http://www.time.com/time/specials/packages/article/0,28804,1998486_1998446_1998300,00.html Person of the Year 2004]</ref>

{{Commons|Category:Francis Crick}}
{{Commons|Category:Francis Crick}}
{{DEFAULTSORT:Crick, Francis Harry Compton}}
{{DEFAULTSORT:Crick, Francis Harry Compton}}

01:09, 7 lapkričio 2010 versija

Fransis Haris Komptonas Krikas (angl. Francis Harry Compton Crick, 1916 m. birželio 8 d. Northamptonas - 2004 m. liepos 28 d. San Diegas, Kalifornija) – anglų biochemikas ir genetikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.

Biografija

1937 m. baigė Londono universiteto koledžą. 1937-1939 m. ir 1947-1977 m. dirbo Kembridžo universitete, nuo 1962 m. Biologijos laboratorijos vedėjas. Nuo 1959 m. profesorius.

Dar tebebūdamas doktorantu, su Džeimsu Watsonu teoriškai nustatė deoksiribonukleorūgšties (DNR) struktūrą (dvigubą spiralę) ir atskleidė, kaip DNR molekulės kopijuojamos ląstelės dalijimosi metu. Ištyrė nukleorūgščių molekulinę struktūrą ir jų reikšmę organizmo požymių ir savybių paveldėjimui, tyrė genetinį kodą, išaiškino kodono reikšmę ir pradėjo vartoti šį terminą. 1977 m. išvyko į JAV, San Diego Saiko institute (Kalifornijos valstija) tyrė regos ir sapnų neurobiologinius mechanizmus.

Londono karališkosios draugijos narys.


Pripažinimas

1962 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premija su Džeimsu Vatsonu ir Morisu Vilkinsu.

Times žurnalas Watson ir Crick mokslinį inėlį pripažino vienu iš dešimties reikšmingiausių antrojo tūkstantmežio atradimų, šalia Niutono, Darvino, Einšteino, ir kt.[1]


  1. Person of the Year 2004