Velniažuvės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Straipsnis 'Kojapelekės žuvys' pervadintas į 'Velniažuvės'
Algirdas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 19: Eilutė 19:
* Šeima. [[Gauruotieji meškeriotojai]] (''Caulophrynidae'')
* Šeima. [[Gauruotieji meškeriotojai]] (''Caulophrynidae'')
* Šeima. [[Dygieji tykotojai]] (''Centrophrynidae'')
* Šeima. [[Dygieji tykotojai]] (''Centrophrynidae'')
* Šeima. [[Gelminiai meškeriotojos]] (''Ceratiidae'')
* Šeima. [[Gelminiai meškeriotojai]] (''Ceratiidae'')
* Šeima. [[Dygliuotosios klounžuvės]] (''Chaunacidae'')
* Šeima. [[Dygliuotosios klounžuvės]] (''Chaunacidae'')
* Šeima. [[Dvidygliai gelminiai meškeriotojai]] (''Diceratiidae'')
* Šeima. [[Dvidygliai gelminiai meškeriotojai]] (''Diceratiidae'')

22:44, 10 birželio 2006 versija

Lophiiformes
Velniažuvė skarmalius
Velniažuvė (Melanocetus johnsonii)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Žuvys
( Pisces)
Klasė: Kaulinės žuvys
( Osteichthyes)
Būrys: Velniažuvės
( Lophiiformes)

Velniažuvės, sin. kojapelekės žuvys (Lophiiformes) - kaulinių žuvų būrys. Gyvena jūros dugne. Galva didelė, liemuo trumpas. Plaukimo pūslė uždara. Paprastai ropoja gruntu pasistūmėdamos pakitusiais krūtininiais pelekais. Šie pelekai pasidavę toli atgal, turi pailgėjusią siaurą pamatinę dalį ir lankstosi per vidurį, kaip sausumos stuburinių kojos. Pilviniai pelekai būna priešais krūtininius. Pirmasis galvos srityje esantis laisvas nugarinio peleko spindulys virtęs ilga meškere grobiui prisivilioti. Gyvenančių didesnėje gelmėje šio būrio žuvų tokios meškerės gale kartais būna žibintas.

Kojapelekių žuvų šeimos

Būryje 18 šeimų, apie 200 rūšių.