Tėvynės sargas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
56 baitai pašalinti ,  prieš 12 metų
S
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
SNo edit summary
{{cleanup}}
'''Tėvynės sargas''' - [[katalikai|katalikiškas]] mėnesinis leidinys, 1896-1904 m. spausdintas Tilžėje,[[Tilžė]]je ([[Rytų Prūsija, tarp 1896-1904 metų]]). Leidinio tikslas buvo jungti išsilavinusius [[lietuviai|lietuvius]] ir vienyti bendram tikslui. Jis ėjo reguliariai kas mėnesį, buvo 32-60 puslapių apimties. Spausdintas 2000 tiražu. Leidinio įkūrėjas ir redaktorius (iki 1902 metų) [[Juozas Tumas-Vaižgantas]], kurį vėliau pakeitė [[Antanas Milukas]]. Dėl spaudos draudimo ir nuolatinio persekiojimo leistas pogrindyje, oficialus redaktorius - [[Jurgis Lapinas]].
 
== Taktika: caro įvaizdis ==
Didelę dalįDaug dėmesio skyręs būtentskyrę tradicinėms katalikiškoms vertybėms „Tėvynės sargas“sargo“ leidėjai suprato, kad tų principų laikytis neužtenka, reikia juos skleisti, dėl jų tartis.
 
RusifikacijosVykstant politikos[[Rusifikacija|rusifikacijai]] akivaizdojeleidinys reikėjoturėjo užimti vienokią ar kitokią leidinio poziciją. Apie „Tėvynės sargo“ ideologiją J. Tumas yra rašęs: „Dievui tarnavome per Tėvynę ir mielai atidavinėjom jai, Tėvynei, visas savo pajėgas ir resursus, net laisvę. TaigiLeidinio nepriklausomybė ir laisvėvertybės buvo tiesiogiai priklausoma nuo ledinio vertybių: kalboskalba, dorodoros auklėjimoauklėjimas, tautiškumotautiškumas, krikščioniško tikėjimo[[katalikybė]]. KasTuo gi tuo laiku atspindėjo tąmetu Lietuvos nepriklausomybę? Kalbaišreiškė kalba, tikėjimas, papročiai, jaunųjų auklėjimas.
Didelę dalį dėmesio skyręs būtent tradicinėms katalikiškoms vertybėms „Tėvynės sargas“ suprato, kad tų principų laikytis neužtenka, reikia juos skleisti, dėl jų tartis.
Rusifikacijos politikos akivaizdoje reikėjo užimti vienokią ar kitokią leidinio poziciją. Apie „Tėvynės sargo“ ideologiją J. Tumas yra rašęs: „Dievui tarnavome per Tėvynę ir mielai atidavinėjom jai, Tėvynei, visas savo pajėgas ir resursus, net laisvę. “ Taigi nepriklausomybė ir laisvė buvo tiesiogiai priklausoma nuo ledinio vertybių: kalbos, doro auklėjimo, tautiškumo, krikščioniško tikėjimo. Kas gi tuo laiku atspindėjo tą Lietuvos nepriklausomybę? Kalba, tikėjimas, papročiai, jaunųjų auklėjimas.
 
Nekorektiškai ir garsiai šaukdamas šalies nepriklausomybės galėjai būti greitai nutildytas, o caro niekinimas galėtų atvesti tik prie dar didesnių draudimų. Gal pasirinkta ne tokia radikali pozicija caro atžvilgiu ir buvo pagrindinis fenomenalaus lietuvių tautos išsilaisvinimo ir rusifikacijos, priespaudos, režimo sunaikinimo veiksnys? Caras nesidomėdavo, kas vyksta didžiulės imperijos pakraščiuose, o būtent jo sprendimu galėjo būti nutraukta spaudos draudimo politika. Pyktis su juo būtų nelogiška. Beprasmiška būtų ir nepriekaištauti. „Tėvynės sargas“ suranda galimybę aršiai kritikuoti biurokratijos aparatą, kuris tiesiogiai skriaudė lietuvių tautos žmones. Taip užsitarnauta palanki visuomenės nuomonė ir kartu neita į neišsprendžiamus konfliktus su caru, kurie galėjo turėti neigiamų padarinių. Iš čia susiformavo požiūris į Rusiją, kaip į nevienalytę ir daugiasluoksnę ašį. Ne visi šioje ašyje buvo nusiteikę prieš lietuvių tautą, nors dažnas istorikas linkęs tai užmiršti. Tokia leidinio pozicija tokiu būdu atliko dar vieną labai svarbų vaidmenį - skatino žmones tikėti, jog kažkur toli Petrapilyje buvo įmanoma apginti jų teises, reikia netylėti ir apie jas šnekėti.
Tie impulsai jaunystėje galėjo būt paveikę tiek J. Tumą, tiek Vincą Kudirką, asmenis, kurie nevengdavo kritikos vienas kitam. Pavyzdžiui, J. Tumo priešprieša Dinabarko realinėje mokykloje su mokytojais ir direktoriumi, jų kišimasis į jo reikalus, užrašų skaitymas.
Žurnalo publicistikoje nesunku atrasti savarankiškos, nuo lenkų nepriklausomos, kultūros užuomazgų, per aštuonerius metus sustiprėjo galimybė laimėti įvairias bylas, aukščiausiems valdininkams įrodyti spaudos draudimo beprasmybę ir prieštaravimą rusų įstatymams ir statutams.
=== Santykiai su kitomis tautomis ===
Palyginti su V. Kudirkos publicistika, „Tėvynės sargas“ laikėsi švelnesnių nuostatų žydų atžvilgiu, tačiau kritikos nevengė. Iš dalies tai natūralu. Žydų bendruomenė buvo priversta trauktis į imperijos pakraščius, kur jiems įsitvirtinti dėl įvairiausių draudimų buvo labai sunku.
 
34 231

pakeitimas

Naršymo meniu