Lotynų imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: ka:ლათინთა იმპერია |
S robotas Keičiama: ro:Imperiul Latin de Constantinopol |
||
Eilutė 37: | Eilutė 37: | ||
[[pl:Cesarstwo Łacińskie]] |
[[pl:Cesarstwo Łacińskie]] |
||
[[pt:Império Latino]] |
[[pt:Império Latino]] |
||
[[ro:Imperiul |
[[ro:Imperiul Latin de Constantinopol]] |
||
[[ru:Латинская империя]] |
[[ru:Латинская империя]] |
||
[[sh:Latinsko Carstvo]] |
[[sh:Latinsko Carstvo]] |
06:56, 10 gegužės 2010 versija
Lotynų imperija – feodalinė valstybė, gyvavusi 1204 – 1261 m. Sukurta IV kryžiaus žygio dalyvių (prancūzų ir italų kryžiuočių) Bizantijos imperijos teritorijoje. Apėmė didesniąją Balkanų pusiasalio, Mažosios Azijos šiaurinę, vakarinę dalį, Jonijos ir Egėjo jūrų salas. Sostinė – Konstantinopolis. Valstybinės pavadinimas kilo iš to, kad graikai lotyniškai kalbančius kryžiuočius vadino lotynais. Lotynų imperija sudarė Konstantinopolio imperatoriaus ir jo vasalų valdos. Svarbiausios iš jų Tesalonikų karalystė, Achajų ir Atėnų kunigaikštystės. Labai įtakingi valstybėje buvo Venecijos pirkliai ir feodalai. Nuo 1222 m. Lotynų imperija, kariaudama su Nikėjos, Trapezunto imperijomis ėmė prarasti teritorijas. 1261 m. Nikėjos imperijos kariuomenė užėmė Konstantinopolį, ir Lotynų imperija žlugo.