Elena Moncevičiūtė-Eringienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S →‎Mokslinė veikla: VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}.
Eilutė 27: Eilutė 27:


== Biografija ==
== Biografija ==
[[1952]] m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]]. [[1969]] m. medicinos mokslų daktarė. [[1991]]–[[1992]] m. stažavo [[Ilinojaus universitetas|Ilinojaus universitete]] [[JAV]].


[[1952]] m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]].
[[1953]]–[[1957]] m. dirbo Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute ir Vilniaus klinikinės ligoninės Chirurgijos skyriuje. Nuo [[1957]] m. [[Vilniaus universiteto Onkologijos institutas|Vilniaus universiteto Onkologijos instituto]] ([[1957]]–[[1990]] m. Onkologijos institutas, [[1990]]–[[2002]] m. Lietuvos onkologijos centras) mokslo darbuotoja. [[1959]]–[[1972]] m. vadovavo Patofiziologijos skyriui, [[1974]]–[[1978]] m. – Patofiziologijos laboratorijai, [[1978]]–[[1997]] m. – Imunologijos laboratorijai, [[1997]]–[[2001]] m. – Profilaktinės imunologijos laboratorijai; nuo [[1989]] m. profesorė. Nuo [[2001]] m. šio instituto profesorė konsultantė.

[[1953]]–[[1957]] m. dirbo Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute ir Vilniaus klinikinės ligoninės Chirurgijos skyriuje.

[[1969]] m. medicinos mokslų daktarė.

Nuo [[1957]] m. [[Vilniaus universiteto Onkologijos institutas|Vilniaus universiteto Onkologijos instituto]] ([[1957]]–[[1990]] m. Onkologijos institutas, [[1990]]–[[2002]] m. Lietuvos onkologijos centras) mokslo darbuotoja.

[[1959]]–[[1972]] m. vadovavo Patofiziologijos skyriui, [[1974]]–[[1978]] m. – Patofiziologijos laboratorijai, [[1978]]–[[1997]] m. – Imunologijos laboratorijai, [[1997]]–[[2001]] m. – Profilaktinės imunologijos laboratorijai.

Nuo [[1989]] m. profesorė.

[[1991]]–[[1992]] m. stažavo [[Ilinojaus universitetas|Ilinojaus universitete]] [[JAV]].

Nuo [[2001]] m. šio Vilniaus universiteto Onkologijos instituto profesorė konsultantė.


== Mokslinė veikla ==
== Mokslinė veikla ==

12:52, 25 sausio 2010 versija

Elena Moncevičiūtė-Eringienė
Gimė 1927 m. kovo 20 d. (97 metai)
Mončiai, Darbėnų valsčius
Sutuoktinis (-ė) Kazys Ėringis
Veikla gydytoja onkologė, imunologė
Organizacijos Vilniaus universiteto Onkologijos institutas
Pareigos profesorė
Išsilavinimas habilituota biomedicinos mokslų daktarė
Alma mater Vilniaus universitetas
Žinomas (-a) už Navikų imunologijos pradininkė Lietuvoje ir naujos vėžio kilmės teorijos kūrėja

Elena Moncevičiūtė-Eringienė (g. 1927 m. kovo 20 d. Mončiai, Darbėnų valsčius) – Lietuvos gydytoja onkologė, imunologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. Navikų imunologijos pradininkė Lietuvoje ir naujos vėžio kilmės teorijos kūrėja.

Biografija

1952 m. baigė Vilniaus universitetą.

19531957 m. dirbo Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute ir Vilniaus klinikinės ligoninės Chirurgijos skyriuje.

1969 m. medicinos mokslų daktarė.

Nuo 1957 m. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (19571990 m. Onkologijos institutas, 19902002 m. Lietuvos onkologijos centras) mokslo darbuotoja.

19591972 m. vadovavo Patofiziologijos skyriui, 19741978 m. – Patofiziologijos laboratorijai, 19781997 m. – Imunologijos laboratorijai, 19972001 m. – Profilaktinės imunologijos laboratorijai.

Nuo 1989 m. profesorė.

19911992 m. stažavo Ilinojaus universitete JAV.

Nuo 2001 m. šio Vilniaus universiteto Onkologijos instituto profesorė konsultantė.

Mokslinė veikla

Tyrinėjo navikinių audinių imunobiologinių savybių kitimą veikiant juos alkilinančiais preparatais ir natūralių antikūnų, ardančių endotoksiną, reikšmę organizmui ir navikiniam procesui. Pasiūlė žmogaus imuninės būklės 6 tipų klasifikaciją, testų sistemą imuninei būklei įvertinti, prislopintos imuninės būklės kompensacinių reakcijų tyrimo metodiką, vėžio kilmės evoliucinio atsparumo naują teoriją. Parašė daugiau kaip 230 mokslinių publikacijų.[1]

Bibliografija

  • Navikų imunobiologinių savybių kitimai veikiant alkilinančiais preparatais, monografija, rusų kalba, 1975 m.
  • Rūkymas, alkoholis, imunitetas ir vėžys, monografija, 1994 m.
  • Vėžys – lėtiniam žalojimui atsparių ląstelių evoliucinė atmaina, monografija, 2000 m.
  • Organizmo imuninės reakcijos ir jų galima reikšmė vėžio skriningo sistemoje, monografija, su kitais, rusų kalba, 1985 m.
  • Imunologinio disbalanso kriterijai kaip galimi vėžio rizikos faktoriai, monografija, su kitais, rusų kalba, 1986 m.
  • Lietuvos ekologinis tvarumas istoriniame kontekste, monografija, su kitais, 1999 m.
  • Vėžio profilaktikos problemos, monografija, su kitais, 2001 m.

Šaltiniai

  1. Elena Moncevičiūtė-Eringienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 394 psl.