Povilas Januševičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Gimė miestiečių Magdalenos ir Kazimiero Januševičių šeimoje. Jis buvo antras sūnus septynių vaikų šeimoje. Gimnaziją baigė [[Ryga|Rygoje]]. 1886 metais įstojo į [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]], kurią baigus [[1890]] metais buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas į [[Linkuva|Linkuvą]] vikaru. 1894 metais savo paties lėšomis pradėjo studijas [[Peterburgo dvasinė akademija|Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje]], kurią baigė [[1898]] metais. [[1898]]–[[1919]] Kauno kunigų seminarijoje dėstė [[lietuvių k]]albą, homiletiką. Nuo [[1918]] [[Kauno vyskupija|Kauno vyskupijoje]] ėjo cenzoriaus, oficiolo pareigas. Jo iniciatyva arba jam dalyvaujant įkurtos [[Šv. Kazimiero draugija]], [[Lietuvių katalikių moterų draugija]], [[Vaikelio Jėzaus draugija]], [[Šv. Zitos draugija]]. |
Gimė miestiečių Magdalenos ir Kazimiero Januševičių šeimoje. Jis buvo antras sūnus septynių vaikų šeimoje. Gimnaziją baigė [[Ryga|Rygoje]]. 1886 metais įstojo į [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]], kurią baigus [[1890]] metais buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas į [[Linkuva|Linkuvą]] vikaru. 1894 metais savo paties lėšomis pradėjo studijas [[Peterburgo dvasinė akademija|Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje]], kurią baigė [[1898]] metais. [[1898]]–[[1919]] Kauno kunigų seminarijoje dėstė [[lietuvių k]]albą, homiletiką. Nuo [[1918]] [[Kauno vyskupija|Kauno vyskupijoje]] ėjo cenzoriaus, oficiolo pareigas. 1919 tapo senamiesčio Šv. Trejybės parapijinės bažnyčios klebonu, savo klebonavimo metais iki pat atsistatydinimo 1938 globojo našlaičius, stengėsi suteikti jiems tinkamą išsilavinimą. Jo iniciatyva arba jam dalyvaujant įkurtos [[Šv. Kazimiero draugija]], [[Lietuvių katalikių moterų draugija]], [[Vaikelio Jėzaus draugija]], [[Šv. Zitos draugija]]. Šis aktyvus lietuviškų draugijų veikėjas atsistatydino nuo klebono pareigų, dėl to kad užkliuvo jo toliarancija lenkų kalbai ir parapijiečiams lenkams. Jam atsisakius išguiti lenkų kalbą iš savo parapijos jis buvo apkaltintas prolenkiškumu. |
||
Padėjo [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskiui]] redaguoti [[Antanas Juška|A. Juškos]] lietuvių kalbos žodyną. Išleido rašybos vadovėlių („Trįs lekcijos geram išsimokinimui puikjai rašyti“ [[1900]] m.) Sekdamas [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] gramatika parašė vadovėlius „Naujas lietuviškas kalbamokslis“ [[1903]] m., „Senasis lietuviškas kalbomokslys“, „Santaika (sintaxis) lietuviškoje kalboje“, abu [[1905]] m. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje („[[Lietuvių laikraštis]]“, „Viltis“, „[[Vilniaus žinios]]“, „Draugija“ ir kt.) Daug prisidėjo redaguodamas pirmąjį moterų laikraštį "Lietuvaitė" (1910-1914). Periodikoje iki pirmo pasaulinio karo daug rašęs apie verslumą, kooperaciją; realiame gyvenime buvo aktyvus vartotojų draugijų šalininkas. Parašė dienoraštį „Visokių atsitikimų sąrašas: 1895-1898“, išleistas 2004 m. <ref>Algirdas Sabaliauskas. {{VLE|VIII}}, 530 psl. </ref> |
Padėjo [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskiui]] redaguoti [[Antanas Juška|A. Juškos]] lietuvių kalbos žodyną. Išleido rašybos vadovėlių („Trįs lekcijos geram išsimokinimui puikjai rašyti“ [[1900]] m.) Sekdamas [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] gramatika parašė vadovėlius „Naujas lietuviškas kalbamokslis“ [[1903]] m., „Senasis lietuviškas kalbomokslys“, „Santaika (sintaxis) lietuviškoje kalboje“, abu [[1905]] m. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje („[[Lietuvių laikraštis]]“, „Viltis“, „[[Vilniaus žinios]]“, „Draugija“ ir kt.) Daug prisidėjo redaguodamas pirmąjį moterų laikraštį "Lietuvaitė" (1910-1914). Periodikoje iki pirmo pasaulinio karo daug rašęs apie verslumą, kooperaciją; realiame gyvenime buvo aktyvus vartotojų draugijų šalininkas. Parašė dienoraštį „Visokių atsitikimų sąrašas: 1895-1898“, išleistas 2004 m. <ref>Algirdas Sabaliauskas. {{VLE|VIII}}, 530 psl. </ref> |
||
12:11, 17 liepos 2009 versija
Povilas Januševičius (1866 m. gruodžio 29 d. Biržai – 1948 m. gegužės 17 d. Kaunas) – Lietuvos kunigas, kalbininkas.
Biografija
Gimė miestiečių Magdalenos ir Kazimiero Januševičių šeimoje. Jis buvo antras sūnus septynių vaikų šeimoje. Gimnaziją baigė Rygoje. 1886 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurią baigus 1890 metais buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas į Linkuvą vikaru. 1894 metais savo paties lėšomis pradėjo studijas Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1898 metais. 1898–1919 Kauno kunigų seminarijoje dėstė lietuvių kalbą, homiletiką. Nuo 1918 Kauno vyskupijoje ėjo cenzoriaus, oficiolo pareigas. 1919 tapo senamiesčio Šv. Trejybės parapijinės bažnyčios klebonu, savo klebonavimo metais iki pat atsistatydinimo 1938 globojo našlaičius, stengėsi suteikti jiems tinkamą išsilavinimą. Jo iniciatyva arba jam dalyvaujant įkurtos Šv. Kazimiero draugija, Lietuvių katalikių moterų draugija, Vaikelio Jėzaus draugija, Šv. Zitos draugija. Šis aktyvus lietuviškų draugijų veikėjas atsistatydino nuo klebono pareigų, dėl to kad užkliuvo jo toliarancija lenkų kalbai ir parapijiečiams lenkams. Jam atsisakius išguiti lenkų kalbą iš savo parapijos jis buvo apkaltintas prolenkiškumu.
Padėjo J. Jablonskiui redaguoti A. Juškos lietuvių kalbos žodyną. Išleido rašybos vadovėlių („Trįs lekcijos geram išsimokinimui puikjai rašyti“ 1900 m.) Sekdamas K. Jauniaus gramatika parašė vadovėlius „Naujas lietuviškas kalbamokslis“ 1903 m., „Senasis lietuviškas kalbomokslys“, „Santaika (sintaxis) lietuviškoje kalboje“, abu 1905 m. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje („Lietuvių laikraštis“, „Viltis“, „Vilniaus žinios“, „Draugija“ ir kt.) Daug prisidėjo redaguodamas pirmąjį moterų laikraštį "Lietuvaitė" (1910-1914). Periodikoje iki pirmo pasaulinio karo daug rašęs apie verslumą, kooperaciją; realiame gyvenime buvo aktyvus vartotojų draugijų šalininkas. Parašė dienoraštį „Visokių atsitikimų sąrašas: 1895-1898“, išleistas 2004 m. [1]
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Povilas Januševičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 530 psl.
Literatūra
Vilma Žaltauskaitė, Povilas Januševičius. Visokių atsitikimų sąrasza: 1895-1898. Vilnius, 2004.
Vytautas Pruskus, "Prelatas - verslo ir amatų ugdytojas", Katalikų pasaulis, 1995, Nr.5.
Ineza Juzefa Janonė, "Leiskite mažutėliams eiti pas mane", Literatūra ir menas, 2008-01-18. www.culture.lt/lmenas/?st_id=12061