Didžioji Lenkija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
[[Vaizdas:Prowincje I RP.svg|thumb|Abiejų Tautų Respublikos provincijos; Didžiajai Lenkijai priklausančios vaivadijos pažymėtos violetinės spalvos atspalviais]] |
[[Vaizdas:Prowincje I RP.svg|thumb|Abiejų Tautų Respublikos provincijos; Didžiajai Lenkijai priklausančios vaivadijos pažymėtos violetinės spalvos atspalviais]] |
||
'''Didžioji Lenkija''' ({{pl|Wielkopolska}}, {{la|Polonia Maior}}) - istorinis regionas vidurio vakarų [[Lenkija|Lenkijoje]], tarp [[Vysla|Vyslos]] ir [[Odra|Odros]] upių. Svarbiausias miestas - [[Poznanė]]. Dabar dauguma regiono įeina į [[Didžiosios Lenkijos vaivadija|Didžiosios Lenkijos vaivadiją]], mažesnės dalys - į [[Kujavijos-Pamario vaivadija|Kujavijos-Pamario]], [[Liubušo vaivadija|Liubušo]] ir [[Lodzės vaivadija]]s. |
'''Didžioji Lenkija''' ({{pl|Wielkopolska}}, {{la|Polonia Maior}}) - istorinis regionas vidurio vakarų [[Lenkija|Lenkijoje]], tarp [[Vysla|Vyslos]] ir [[Odra|Odros]] upių. Svarbiausias miestas - [[Poznanė]]. Dabar dauguma regiono įeina į [[Didžiosios Lenkijos vaivadija|Didžiosios Lenkijos vaivadiją]], mažesnės dalys - į [[Kujavijos-Pamario vaivadija|Kujavijos-Pamario]], [[Liubušo vaivadija|Liubušo]] ir [[Lodzės vaivadija]]s. |
||
Didžioji Lenkija yra ankstyvosios Lenkijos valstybės šerdis, dar vadinama Lenkijos lopšiu. Senovėje regionas buvo apgyvendintas [[polianai|polianų]] genčių. Būtent jų valdovai vėliau tapo ir visos Lenkijos karaliais. Didžiosios Lenkijos terminas pirmą kartą paminėtas [[1257]] m. Terminas atsirado kaip opozicija vėliau apie [[Krokuva|Krokuvą]] susiformavusiam [[Mažoji Lenkija|Mažosios Lenkijos]] regionui. |
Didžioji Lenkija yra ankstyvosios Lenkijos valstybės šerdis, dar vadinama Lenkijos lopšiu. Senovėje regionas buvo apgyvendintas [[polianai|polianų]] genčių. Būtent jų valdovai vėliau tapo ir visos Lenkijos karaliais. Didžiosios Lenkijos terminas pirmą kartą paminėtas [[1257]] m. Terminas atsirado kaip opozicija vėliau apie [[Krokuva|Krokuvą]] susiformavusiam [[Mažoji Lenkija|Mažosios Lenkijos]] regionui. |
||
Pagrindinės regiono upės yra [[Varta]] ir [[Notecė]]. Šiaurėje paviršius suformuotas ledyno, kalvotas, su daug ežerų; pietinėje dalyje vyrauja lygumos. 1957 m. įsteigtas Didžiosios Lenkijos nacionalinis parkas. |
Pagrindinės regiono upės yra [[Varta]] ir [[Notecė]]. Šiaurėje paviršius suformuotas ledyno, kalvotas, su daug ežerų; pietinėje dalyje vyrauja lygumos. 1957 m. įsteigtas Didžiosios Lenkijos nacionalinis parkas. |
||
Svarbiausi miestai: Poznanė, [[Kališas]], [[Koninas]], [[Pila]], [[Didžiosios Lenkijos Ostruvas]], [[Gnieznas]], [[Lešnas]], [[Turekas]], [[Kolas]], [[Kurnikas]]. |
Svarbiausi miestai: Poznanė, [[Kališas]], [[Koninas]], [[Pila]], [[Didžiosios Lenkijos Ostruvas]], [[Gnieznas]], [[Lešnas]], [[Turekas]], [[Kolas]], [[Kurnikas]]. |
||
05:37, 14 liepos 2009 versija
.png)
Didžioji Lenkija (lenk. Wielkopolska, lot. Polonia Maior) - istorinis regionas vidurio vakarų Lenkijoje, tarp Vyslos ir Odros upių. Svarbiausias miestas - Poznanė. Dabar dauguma regiono įeina į Didžiosios Lenkijos vaivadiją, mažesnės dalys - į Kujavijos-Pamario, Liubušo ir Lodzės vaivadijas.
Didžioji Lenkija yra ankstyvosios Lenkijos valstybės šerdis, dar vadinama Lenkijos lopšiu. Senovėje regionas buvo apgyvendintas polianų genčių. Būtent jų valdovai vėliau tapo ir visos Lenkijos karaliais. Didžiosios Lenkijos terminas pirmą kartą paminėtas 1257 m. Terminas atsirado kaip opozicija vėliau apie Krokuvą susiformavusiam Mažosios Lenkijos regionui.
Pagrindinės regiono upės yra Varta ir Notecė. Šiaurėje paviršius suformuotas ledyno, kalvotas, su daug ežerų; pietinėje dalyje vyrauja lygumos. 1957 m. įsteigtas Didžiosios Lenkijos nacionalinis parkas.
Svarbiausi miestai: Poznanė, Kališas, Koninas, Pila, Didžiosios Lenkijos Ostruvas, Gnieznas, Lešnas, Turekas, Kolas, Kurnikas.