Antanas Brundza: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Sutrumpinimo Rusij panaikinimas |
S Sutrumpinimo Lietuvos panaikinimas |
||
Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
| vaikai = |
| vaikai = |
||
<!-- Veikla --> |
<!-- Veikla --> |
||
| veikla = [[Lietuvos]] [[kunigas]], [[knygnešys|knygnešių]] organizatorius. |
| veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], [[knygnešys|knygnešių]] organizatorius. |
||
| sritis = |
| sritis = |
||
| įstaigos = |
| įstaigos = |
||
Eilutė 37: | Eilutė 37: | ||
| pastabos = |
| pastabos = |
||
}} |
}} |
||
'''Antanas Brundza''' ([[1838 m.]] [[birželio 17]] d. [[Talkiškės]] netoli [[Paežeriai (Pilviškiai)|Paežerių]] - [[1892]] m. [[Kronštadtas]] netoli [[Peterburgas|Sankt Peterburgo]]) – [[Lietuvos]] [[kunigas]], [[knygnešys|knygnešių]] organizatorius. |
'''Antanas Brundza''' ([[1838 m.]] [[birželio 17]] d. [[Talkiškės]] netoli [[Paežeriai (Pilviškiai)|Paežerių]] - [[1892]] m. [[Kronštadtas]] netoli [[Peterburgas|Sankt Peterburgo]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], [[knygnešys|knygnešių]] organizatorius. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
13:16, 8 liepos 2009 versija
Antanas Brundza | |
---|---|
Gimė | 1838 m. birželio 17 d. Talkiškės netoli Paežerių |
Mirė | 1892 m. (~54 metai) Kronštadtas netoli Sankt Peterburgo |
Veikla | Lietuvos kunigas, knygnešių organizatorius. |
Antanas Brundza (1838 m. birželio 17 d. Talkiškės netoli Paežerių - 1892 m. Kronštadtas netoli Sankt Peterburgo) – Lietuvos kunigas, knygnešių organizatorius.
Biografija
Mokėsi Marijampolės apskrities mokykloje. 1862 m. baigė Seinų kunigų seminariją. Varniuose vyskupas Motiejus Valančius įšventino kunigu, paskyrė Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios vikaru. Po kiek laiko perkeltas į Adamovičius, o vėliau į Keturvalakius. Rėmė 1863 m. sukilėlius, dėl to 1864 m. pr. pabėgo į Prūsiją, gyveno Tilžėje. 1867 m. paskirtas Ropkojų filijos (prie Pagėgių) filialistu. Čia gyveno ir dalis M. Valančiaus sutelktos pirmosios knygnešių draugijos narių. Nuo 1867 m. su pagalbininkais rūpinosi M. Valančiaus rankraščių gabenimu į Mažąją Lietuvą ir išspausdintų knygų platinimu bei persiuntimu į Kauno guberniją. 1870 m. Vokietijos žandarų suimtas ir perduotas Rusijos policijai. Jį, kaip ir 1863 m. sukilėlius, kvotė Vilniaus politinių bylų tardymo komisija. 1871 m. ištremtas į Mezenę (Archangelsko gubernija), 1877 m. - į Temnikovą (Tambovo gubernija). 1882 m. paleistas be teisės grįžti į Lenkijos karalystę ir Šiaurės vakarų kraštą; gyveno Kronštadte. [1] Jo pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Kaune.
Šaltiniai
- ↑ Vytautas Merkys. Antanas Brundza. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 530 psl.