Eitanas Finkelšteinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:20, 7 liepos 2009 versija

Eitanas Finkelšteinas (vok. Eitan Finkelstein, rus. Эйтан Финкельштейн, g. 1942 m. Sverdlovskas, dab. Jekaterinburgas) – TSRS disidentas, žmogaus teisių gynėjas, fizikas, publicistas, kritikas. politologas.

Biografija

1964 m. baigęs Uralo politechnikos institutą dirbo inžinieriumi. Dėl viešai reiškiamų simpatijų su arabais kariaujančiam Izraeliui 1967 m. pašalintas iš Maskvos Fizikos ir technikos instituto aspirantūros. 1970 m. apsigyveno Vilniuje. Čia persekiotas KGB kaip aktyvus Žydų judėjimo dėl teisės išvykti į Izraelį dalyvis, nes 1971 m. jam neleista išvykti. Tardytas vadinamojoje žydų otkaznikų, t.y. norinčiųjų atsisakyti TSRS pilietybės, byloje, t.p. Anatolijaus Ščiaranskio, Viktoro Petkaus bylose. Dalyvavo žydų protesto akcijose, pasirašė kolektyvinių dokumentų dėl žydų diskriminavimo. Vienas Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų, 1976 m. gruodžio 1 d. jis, Viktoras Petkus, Tomas Venclova, kun. Karolis Garuckas ir Ona Lukauskaitė-Poškienė Maskvoje surengė spaudos konferenciją užsienio žurnalistams, kurioje paskelbė apie grupės įkūrimą bei tikslus. Iki 1979 m. gupės narys. 1983 m. emigravo iš TSRS, Miunchene dirbo žurnale „Strana i mir“, 1989 m. redaktorius. 1991-1992 m. leido periodinį leidinį „Evrejskij žurnal“. ^[1] 2007 m. dalyvavo Lietuvos Helsinkio grupės trisdešimties metų veiklos minėjime Seime. Dirba žurnale „Čaika“ ir „Radio svoboda“.

Įvertinimas

Šaltiniai

↑ Birutė Burauskaitė. Eitanas Finkelšteinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004 111 psl.

[1] Birutė Burauskaitė. Eitanas Finkelšteinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004 111 psl.

[1]

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 == Biografija ==
-[[1964]] m. baigęs Uralo politechnikos institutą dirbo inžinieriumi. Dėl viešai reiškiamų simpatijų su [[arabai]]s kariaujančiam [[Izrael]]iui [[1967]] m. pašalintas iš Maskvos Fizikos ir technikos instituto aspirantūros. [[1970]] m. apsigyveno [[Vilniuje]]. Čia persekiotas [[KGB]] kaip aktyvus Žydų judėjimo dėl teisės išvykti į Izraelį dalyvis, nes 1971 m. jam neleista išvykti. Tardytas vadinamojoje žydų ''otkaznikų'', t.y. norinčiųjų atsisakyti TSRS pilietybės, byloje, t.p. [[Natanas Ščaranskis|Anatolijaus Ščiaranskio]], [[Viktoras Petkus|Viktoro Petkaus]] bylose. Dalyvavo žydų protesto akcijose, pasirašė kolektyvinių dokumentų dėl žydų diskriminavimo. Vienas [[Lietuvos Helsinkio grupė]]s steigėjų, [[1976]] m. [[gruodžio 1]] d. jis, Viktoras Petkus, [[Tomas Venclova]], kun. [[Karolis Garuckas]] ir [[Ona Lukauskaitė-Poškienė]] Maskvoje surengė spaudos konferenciją užsienio žurnalistams, kurioje paskelbė apie grupės įkūrimą bei tikslus. Iki [[1979]] m. gupės narys. [[1983]] m. emigravo iš TSRS, [[Miunchene]] dirbo žurnale „Strana i mir“, [[1989]] m. redaktorius. [[1991]]-[[1992]] m. leido periodinį leidinį „Evrejskij žurnal“. <ref>Birutė Burauskaitė. {{VLE|VI}} 111 psl.</ref> [[2007]] m. dalyvavo Lietuvos Helsinkio grupės trisdešimties metų veiklos minėjime [[Seimas|Seime]]. Dirba žurnale „Čaika“ ir [[Laisvės radijas|„Radio svoboda“]].
+[[1964]] m. baigęs Uralo politechnikos institutą dirbo inžinieriumi. Dėl viešai reiškiamų simpatijų su [[arabai]]s kariaujančiam [[Izraelis|Izraeliui]] [[1967]] m. pašalintas iš Maskvos Fizikos ir technikos instituto aspirantūros. [[1970]] m. apsigyveno [[Vilniuje]]. Čia persekiotas [[KGB]] kaip aktyvus Žydų judėjimo dėl teisės išvykti į Izraelį dalyvis, nes 1971 m. jam neleista išvykti. Tardytas vadinamojoje žydų ''otkaznikų'', t.y. norinčiųjų atsisakyti TSRS pilietybės, byloje, t.p. [[Natanas Ščaranskis|Anatolijaus Ščiaranskio]], [[Viktoras Petkus|Viktoro Petkaus]] bylose. Dalyvavo žydų protesto akcijose, pasirašė kolektyvinių dokumentų dėl žydų diskriminavimo. Vienas [[Lietuvos Helsinkio grupė]]s steigėjų, [[1976]] m. [[gruodžio 1]] d. jis, Viktoras Petkus, [[Tomas Venclova]], kun. [[Karolis Garuckas]] ir [[Ona Lukauskaitė-Poškienė]] Maskvoje surengė spaudos konferenciją užsienio žurnalistams, kurioje paskelbė apie grupės įkūrimą bei tikslus. Iki [[1979]] m. gupės narys. [[1983]] m. emigravo iš TSRS, [[Miunchene]] dirbo žurnale „Strana i mir“, [[1989]] m. redaktorius. [[1991]]-[[1992]] m. leido periodinį leidinį „Evrejskij žurnal“. <ref>Birutė Burauskaitė. {{VLE|VI}} 111 psl.</ref> [[2007]] m. dalyvavo Lietuvos Helsinkio grupės trisdešimties metų veiklos minėjime [[Seimas|Seime]]. Dirba žurnale „Čaika“ ir [[Laisvės radijas|„Radio svoboda“]].
 == Įvertinimas ==