Konstitucinė teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: ca:Dret constitucional |
S robotas Pridedama: sk:Ústavné právo |
||
| Eilutė 33: | Eilutė 33: | ||
[[ro:Drept constituţional]] |
[[ro:Drept constituţional]] |
||
[[ru:Конституционное право]] |
[[ru:Конституционное право]] |
||
[[sk:Ústavné právo]] |
|||
[[sl:Ustavno pravo]] |
[[sl:Ustavno pravo]] |
||
[[sv:Statsrätt]] |
[[sv:Statsrätt]] |
||
13:27, 20 birželio 2009 versija
Konstitucinė teisė (lot. constitutio - sudėjimas, sandara) - viešosios teisės šaka, visuma teisės normų, reguliuojančių valstybinę santvarką, sistemą, jos insitucijas bei sistemos narių teisinius santykius, įgyvendinant politinę valdžią, dalyvaujant valstybinėse struktūrose (teiosgiai arba per atstovus, institucijas) valdant politinę organizaciją (valstybė, savivaldybė).
Konstitucinė teisė įtvirtina žmogaus ir piliečio teises ir laisves. Pamatinis teisės šaltinis - steigiamasis politinės organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos) aktas - Konstitucija, Pagrindinis Įstatymas ar kt.
Konstitucinės teisės pošakiai - rinkimų teisė, savivaldos teisė, konstitucinių institucijų teisė. Konstitucinės teisės mokslas, tiriantis konstitucines normas, - konstitucinė teisėtyra.