Konstitucinė teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
JAnDbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: pl:Prawo konstytucyjne
Eilutė 28: Eilutė 28:
[[nl:Staatsrecht]]
[[nl:Staatsrecht]]
[[no:Statsrett]]
[[no:Statsrett]]
[[pl:Prawo konstytucyjne]]
[[pt:Direito constitucional]]
[[pt:Direito constitucional]]
[[ro:Drept constituţional]]
[[ro:Drept constituţional]]

21:07, 16 gegužės 2009 versija

Pamatines konstitucines normas įtvirtina Pagrindinis Įstatymas - Konstitucija. Foto: ES Konstitucija Europai

Konstitucinė teisė (lot. constitutio - sudėjimas, sandara) - viešosios teisės šaka, visuma teisės normų, reguliuojančių valstybinę santvarką, sistemą, jos insitucijas bei sistemos narių teisinius santykius, įgyvendinant politinę valdžią, dalyvaujant valstybinėse struktūrose (teiosgiai arba per atstovus, institucijas) valdant politinę organizaciją (valstybė, savivaldybė).

Konstitucinė teisė įtvirtina žmogaus ir piliečio teises ir laisves. Pamatinis teisės šaltinis - steigiamasis politinės organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos) aktas - Konstitucija, Pagrindinis Įstatymas ar kt.

Konstitucinės teisės pošakiai - rinkimų teisė, savivaldos teisė, konstitucinių institucijų teisė. Konstitucinės teisės mokslas, tiriantis konstitucines normas, - konstitucinė teisėtyra.

Taip pat skaitykite