Marija Magdalietė: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
S robotas Pridedama: arz:مريم المجدلية |
||
| Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
[[af:Maria Magdalena]] |
[[af:Maria Magdalena]] |
||
[[ar:مريم المجدلية]] |
[[ar:مريم المجدلية]] |
||
[[arz:مريم المجدلية]] |
|||
[[ca:Maria Magdalena]] |
[[ca:Maria Magdalena]] |
||
[[cs:Marie Magdalena]] |
[[cs:Marie Magdalena]] |
||
17:02, 2 kovo 2009 versija
Marija Magdalietė (arba Magdalena; hebr. מרים „karti“) Naujajame Testamente – Magdalos miestelio moteris, iš kurios pagal Bibliją, Kristus išvarė septynius demonus. Taip pat tikima, kad rabinų pagauta paleistuvaujanti moteris, į kurią Kristus liepė rabinams mesti akmenį, jei jie patys "be nuodėmės", buvo būtent Marija Magdalietė. Romos katalikybėje, stačiatikybėje ir anglikonizme ji laikoma šventąja, bet krikščioniškajame fundamentalizme – tik nusidėjusia moterimi.
Teigiama, kad Marijos Magdalietės palaikai buvo paslėpti nuo saracėnų ir atrasti 1279 metais Provanse (dabartinėje Prancūzijoje), jos kaukolė saugoma Saint Maximin-la-Sainte-Baume miestelio katedros požemiuose, kitos kūno dalys neišliko, jas išsinešiojo keliaujantys piligrimai ir popiežiai [reikalingas šaltinis].