Fovizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Image:The Turning Road, L´Estaque.jpg|250px|thumb|Anrė Dereno paveikslas "Kelio posūkis", "L'Estaque"]]
[[Image:The Turning Road, L´Estaque.jpg|250px|thumb|Anrė Dereno paveikslas "Kelio posūkis", "L'Estaque"]]
'''Fovizmas''' (''les fauves'' pranc. - laukiniai žvėrys) - tai modernaus meno, ypač dailės, šaka, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas atsirado kaip atsakas į [[impresionizmas|impresionistų]] ir [[neoimpresionizmas|neoimpresionistų]] darbus. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė - spalva. Fovistus domino bendras gyvenimo, jo formų, spalvų vaizdas; jie manė, jog meno kūrinys - tai ilgų apmąstymų rezultatas, turintis nepakartojamą pobūdį ir privalantis išsiskirti giedrumu. Šie menininkai atsisakė linijinės ir erdvinės [[perspektyva|perspektyvos]]. Fovistų dekoratyvumas turėjo įtakos monumentaliajai tapybai, taikomajai dailei, plakato menui.
'''Fovizmas''' ({{fr|les fauves}} „laukiniai žvėrys“) - tai modernaus meno, ypač dailės, šaka, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas atsirado kaip atsakas į [[impresionizmas|impresionistų]] ir [[neoimpresionizmas|neoimpresionistų]] darbus. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė - spalva. Fovistus domino bendras gyvenimo, jo formų, spalvų vaizdas; jie manė, jog meno kūrinys - tai ilgų apmąstymų rezultatas, turintis nepakartojamą pobūdį ir privalantis išsiskirti giedrumu. Šie menininkai atsisakė linijinės ir erdvinės [[perspektyva|perspektyvos]]. Fovistų dekoratyvumas turėjo įtakos monumentaliajai tapybai, taikomajai dailei, plakato menui.


== Garsiausi dailininkai ==
== Garsiausi dailininkai ==

12:51, 22 vasario 2009 versija

Vaizdas:The Turning Road, L´Estaque.jpg
Anrė Dereno paveikslas "Kelio posūkis", "L'Estaque"

Fovizmas (pranc. les fauves – „laukiniai žvėrys“) - tai modernaus meno, ypač dailės, šaka, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas atsirado kaip atsakas į impresionistų ir neoimpresionistų darbus. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė - spalva. Fovistus domino bendras gyvenimo, jo formų, spalvų vaizdas; jie manė, jog meno kūrinys - tai ilgų apmąstymų rezultatas, turintis nepakartojamą pobūdį ir privalantis išsiskirti giedrumu. Šie menininkai atsisakė linijinės ir erdvinės perspektyvos. Fovistų dekoratyvumas turėjo įtakos monumentaliajai tapybai, taikomajai dailei, plakato menui.

Garsiausi dailininkai

  • Anri Matisas (Henrie Matisse, 1869-1954 m.) neapsiribojo viena meno sritimi: jis tapė, kalė skulptūras, iliustravo knygas, kūrė interjerus. Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Matiso tikslas - ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet "kūrybiškai ją pažadinti". Nors jo darbai primena eskizus, iš tiesų tai yra gerai apgalvota kompozicija, o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapė peizažus, kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus ("Dailininko dirbtuvė", "Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis", "Šokis").
  • Andrė Derenas (Andre Derain, 1880-1954) tapė natiurmortus ir peizažus. Natiurmortuose dominuoja tamsiai rausvi ir pilki tonai. Peizažams būdinga dėmių ritmika ("Natiurmortas prieš langą", "Londono Vestminsterio tiltas", "Spalvoti laivai").
  • Moriso Vlaminko (Maurice de Vlaminck, 1876-1958 m.) kūrybai būdingi itin ryškūs grynų spalvų deriniai. Įvairiaspalviai namai, laukai, raudoni medžių kamienai primena vitražus ("Peizažas su raudonais medžiais", "Senos krantai").

Nuorodos