Alemanai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Alemanai''' ({{la|Alamanni, Allemanni, Alemanni}}) - [[germanai|germanų]] genčių sąjunga, gyvavusi aplink [[Mainas|Maino]] upę (dab. [[Vokietija]]). Susiformavo [[II a.]] pab. prie Maino iš įvairių klajojančių karių (daugiausia nuo [[Elbė]]s kilusių [[svebai|svebų]]). Dalis alemanų apie [[260]] m. persikėlė per Alpes. Nuo III a. pab. bandė veržtis į dabartinę [[Burgundija|Burgundiją]], tačiau romėnų, valdomų [[Karakala|Karakalos]], buvo atstumti. V a. apsigyveno dabartinio [[Elzasas|Elzaso]], šiaurės Šveicarijos ir Bavarijos teritorijoje, pasiekė romėnų [[Norikas|Noriko]] provinciją.
'''Alemanai''' ({{la|Alamanni, Allemanni, Alemanni}}) - [[germanai|germanų]] genčių sąjunga, gyvavusi aplink [[Mainas|Maino]] upę (dab. [[Vokietija]]). Susiformavo [[II a.]] pab. prie Maino iš įvairių klajojančių karių (daugiausia nuo [[Elbė]]s kilusių [[svebai|svebų]]). Dalis alemanų apie [[260]] m. persikėlė per [[Alpės|Alpes]]. Nuo III a. pab. bandė veržtis į dabartinę [[Burgundija|Burgundiją]], tačiau [[romėnai|romėnų]], valdomų [[Karakala|Karakalos]], buvo atstumti. V a. apsigyveno dabartinio [[Elzasas|Elzaso]], šiaurės [[Šveicarij]]os ir [[Bavarij]]os teritorijoje, pasiekė romėnų [[Norikas|Noriko]] provinciją.


Alemanai kariavo su [[keltai|keltų]] gentimis. Frankų karalius [[Chlodvigas]] [[497]] m. nugalėjo alemanus. VI a. I-oje pusėje jų gyvenamoje teritorijoje įkurta pirmoji Konstanco vyskupija. VII a. antroje pusėje [[merovingai|Merovingų]] įtaka susilpnėjo, tačiau iki [[746]] m. juos galutinai palaužė [[Karolis Martelis]] ir [[Pipinas Vidurinysis]], kurie įkūrė Alemanijos grafystę, po Frankų imperijos padalijimo [[843]] m. atitekusią Vokietijai<ref>{{VLE|I}}</ref>.
Alemanai kariavo su [[keltai|keltų]] gentimis. Frankų karalius [[Chlodvigas]] [[497]] m. nugalėjo alemanus. VI a. I-oje pusėje jų gyvenamoje teritorijoje įkurta pirmoji Konstanco vyskupija. VII a. antroje pusėje [[merovingai|Merovingų]] įtaka susilpnėjo, tačiau iki [[746]] m. juos galutinai palaužė [[Karolis Martelis]] ir [[Pipinas Vidurinysis]], kurie įkūrė Alemanijos grafystę, po Frankų imperijos padalijimo [[843]] m. atitekusią Vokietijai<ref>{{VLE|I}}</ref>.

18:11, 20 lapkričio 2008 versija

Alemanai (lot. Alamanni, Allemanni, Alemanni) - germanų genčių sąjunga, gyvavusi aplink Maino upę (dab. Vokietija). Susiformavo II a. pab. prie Maino iš įvairių klajojančių karių (daugiausia nuo Elbės kilusių svebų). Dalis alemanų apie 260 m. persikėlė per Alpes. Nuo III a. pab. bandė veržtis į dabartinę Burgundiją, tačiau romėnų, valdomų Karakalos, buvo atstumti. V a. apsigyveno dabartinio Elzaso, šiaurės Šveicarijos ir Bavarijos teritorijoje, pasiekė romėnų Noriko provinciją.

Alemanai kariavo su keltų gentimis. Frankų karalius Chlodvigas 497 m. nugalėjo alemanus. VI a. I-oje pusėje jų gyvenamoje teritorijoje įkurta pirmoji Konstanco vyskupija. VII a. antroje pusėje Merovingų įtaka susilpnėjo, tačiau iki 746 m. juos galutinai palaužė Karolis Martelis ir Pipinas Vidurinysis, kurie įkūrė Alemanijos grafystę, po Frankų imperijos padalijimo 843 m. atitekusią Vokietijai[1].

Nuo alemanų genties kilo prancūziškas Vokietijos pavadinimas Allemagne.

Šaltiniai

  1. Alemanai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001