Marija Magdalietė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Keičiama: tr:Mecdelli Meryem |
S robotas Pridedama: te:మరియ మగ్దలీన |
||
| Eilutė 54: | Eilutė 54: | ||
[[sv:Maria från Magdala]] |
[[sv:Maria från Magdala]] |
||
[[ta:மர்தலேன் மரியாள்]] |
[[ta:மர்தலேன் மரியாள்]] |
||
[[te:మరియ మగ్దలీన]] |
|||
[[th:แมรี แม็กดาเลน]] |
[[th:แมรี แม็กดาเลน]] |
||
[[tr:Mecdelli Meryem]] |
[[tr:Mecdelli Meryem]] |
||
20:03, 9 lapkričio 2008 versija
Marija Magdalietė (arba Magdalena; hebr. מרים „karti“) Naujajame Testamente – Magdalos miestelio moteris, iš kurios pagal Bibliją, Kristus išvarė septynius demonus. Taip pat tikima, kad rabinų pagauta paleistuvaujanti moteris, į kurią Kristus liepė rabinams mesti akmenį, jei jie patys "be nuodėmės", buvo būtent Marija Magdalietė. Romos katalikybėje,stačiatikybėje ir anglikonizme ji laikoma šventąja, bet krikščioniškajame fundamentalizme – tik nusidėjusia moterimi.
Teigiama, kad Marijos Magdalietės palaikai buvo paslėpti nuo saracėnų ir atrasti 1279 metais Provanse (dabartinėje Prancūzijoje), jos kaukolė saugoma Saint Maximin-la-Sainte-Baume miestelio katedros požemiuose, kitos kūno dalys neišliko, jas išsinešiojo keliaujantys piligrimai ir popiežiai [reikalingas šaltinis].