Konstitucinė teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Keičiama: tr:Anayasa Hukuku |
S robotas Keičiama: tr:Anayasa hukuku |
||
Eilutė 34: | Eilutė 34: | ||
[[sv:Statsrätt]] |
[[sv:Statsrätt]] |
||
[[th:กฎหมายรัฐธรรมนูญ]] |
[[th:กฎหมายรัฐธรรมนูญ]] |
||
[[tr:Anayasa |
[[tr:Anayasa hukuku]] |
||
[[uk:Конституційне державне право]] |
[[uk:Конституційне державне право]] |
01:17, 31 liepos 2008 versija
Konstitucinė teisė (lot. constitutio - sudėjimas, sandara) - viešosios teisės šaka, visuma teisės normų, reguliuojančių valstybinę santvarką, sistemą, jos insitucijas bei sistemos narių teisinius santykius, įgyvendinant politinę valdžią, dalyvaujant valstybinėse struktūrose (teiosgiai arba per atstovus, institucijas) valdant politinę organizaciją (valstybė, savivaldybė).
Konstitucinė teisė įtvirtina žmogaus ir piliečio teises ir laisves. Pamatinis teisės šaltinis - steigiamasis politinės organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos) aktas - Konstitucija, Pagrindinis Įstatymas ar kt.
Konstitucinės teisės pošakiai - rinkimų teisė, savivaldos teisė, konstitucinių institucijų teisė. Konstitucinės teisės mokslas, tiriantis konstitucines normas, - konstitucinė teisėtyra.