Romantizmo muzika: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

12:03, 31 gegužės 2008 versija

Romantizmo muzika – muzika sukurta romantizmo epochoje, glaudžiai susijusi su epochos pasaulėžiūra bei kitomis minėto laikotarpio meno šakomis ir filosofija.

Bruožai

Romantizmas pabrėžė stiprias emocijas, vaizduotę, laisvę nuo antikinių ir klasikinių griežtų meno formų ir maištavo prieš socialines konvencijas. Romantizmas neigė švietėjiškos filosofijos racionalizmą, kėlė menininko vaizduotės, intuicijos, jausmų reikšmę, vertino kūrybos individualumą ir subjektyvumą.

Operos suklestėjimas

Romantizmo muzikos laikais suklestėjo ir operos žanras. Žymiausi operų kūrėjai: Dž. Verdis („Traviata“, „Nabukas“, „Aida“, „Otelas“, „Rigoletas“ ir dar daug kitų operų), Š. Guno („Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“), Ž. Bizė („Karmen“), Dž. Rosinis („Sevilijos kirpėjas“), Dž. Pučinis („Bohema“), R. Vagneris („Tanhoizeris“, „Skrajojantis olandas“) ir kiti.

Visos šios operos pasižymi melodingumu, virtuoziškomis arijomis, įspūdingais chorais ir ansambliais, spalvinga orkestruote, įdomiais siužetais.

Šokių išpopuliarėjimas

Romantizmo laikais ištobulėjo ir po visą pasaulį paplito įvairių kraštų liaudies šokiai. Ispanų – bolero, gavanera, italų – tarantela, prancūzų – farandola, lenkų – mazurka, polonezas, čekų – polka, vokiečių – valsas. Populiariausiais šokiais tapo valsas ir polka. Valsus rašė daugelis kompozitorių romantikų, tačiau daugiausiai jų sukūrė austras Johanas Štrausas, dar vadinamas valsų karaliumi. Jis Vienoje buvo įsteigęs valsų orkestrą. J. Štrauso kūryba: valsai, polkos, kadriliai, maršai ir operetės („Šikšnosparnis“, „Čigonų baronas“, „Vienos kraujas“ ir kitos).

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+'''Romantizmo muzika''' – muzika sukurta [[romantizmas|romantizmo]] epochoje, glaudžiai susijusi su epochos pasaulėžiūra bei kitomis minėto laikotarpio meno šakomis ir [[filosofija]].
-[[Kategorija:Muzika]]
-{{Muzika-cleanup}}
-'''Romantizmo muzika''' – muzika sukurta [[romantizmas]] epochoje glaudžiai susijusi su epochos pasaulėžiūra, bei kitomis minėto laikotarpio meno šakomis ir filosofija. Romantizmas pabrėžė stiprias emocijas, vaizduotę, laisvę nuo antikinių ir klasikinių griežtų meno formų ir maištavo prieš socialines konvencijas. Romantizmas neigė švietėjiškos filosofijos racionalizmą kėlė menininko vaizduotės, intuicijos, jausmų reikšmę, vertino kūrybos individualumą ir subjektyvumą.
+== Bruožai ==
+Romantizmas pabrėžė stiprias emocijas, vaizduotę, laisvę nuo [[antika|antikinių]] ir klasikinių griežtų [[menas|meno]] formų ir maištavo prieš socialines konvencijas. Romantizmas neigė švietėjiškos filosofijos racionalizmą, kėlė menininko vaizduotės, [[intuicija|intuicijos]], jausmų reikšmę, vertino kūrybos individualumą ir subjektyvumą.
-== Muzikos kalba ==
+== Operos suklestėjimas ==
+Romantizmo muzikos laikais suklestėjo ir [[opera|operos]] žanras. Žymiausi operų kūrėjai:  [[Džiuzepė Verdis|Dž. Verdis]] („Traviata“, „Nabukas“, „Aida“, „Otelas“, „Rigoletas“ ir dar daug kitų operų), [[Charles Gounod|Š. Guno]] („Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“), [[Georges Bizet|Ž. Bizė]] („Karmen“), [[Džoakinas Rosinis|Dž. Rosinis]] („Sevilijos kirpėjas“), [[Giacomo Puccini|Dž. Pučinis]] („Bohema“), [[Richard Wagner|R. Vagneris]] („Tanhoizeris“, „Skrajojantis olandas“) ir kiti.
-Toliau evoliucionuoja tonalumas. Sudėtingėja aliteracijos, daugėja chromatizmų.
-== Operos klestėjimas ==
-[Operos] suklestėjimo metas. Žymiausi operų kūrėjai:  Dž. Verdis („Traviata“, „Nabukas“, „Aida“, „Otelas“, „Rigoletas“ ir dar daug kitų operų), Š. Guno („Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“), Ž. Bizė („Karmen“), Dž. Rosinis („Sevilijos kirpėjas“), Dž. Pučinis („Bohema“), R. Vagneris („Tanhoizeris“, „Skrajojantis olandas“) ir kiti.
 Visos šios operos pasižymi melodingumu, virtuoziškomis arijomis, įspūdingais chorais ir ansambliais, spalvinga orkestruote, įdomiais siužetais.
+==Šokių išpopuliarėjimas==
+Romantizmo laikais ištobulėjo ir po visą pasaulį paplito įvairių kraštų [[šokis|liaudies šokiai]]. Ispanų – [[bolero]], [[gavanera]], italų – [[tarantela]], prancūzų – [[farandola]], lenkų – [[mazurka]], [[polonezas]], čekų – [[polka]], vokiečių – [[valsas]]. Populiariausiais šokiais tapo valsas ir polka. Valsus rašė daugelis kompozitorių romantikų, tačiau daugiausiai jų sukūrė austras [[Johanas Štrausas]], dar vadinamas valsų karaliumi. Jis [[Viena|Vienoje]] buvo įsteigęs valsų orkestrą. J. Štrauso kūryba: valsai, polkos, kadriliai, maršai ir operetės („Šikšnosparnis“, „Čigonų baronas“, „Vienos kraujas“ ir kitos).
+[[Kategorija:Muzika]]
-----
-'''Šokių muzika'''
-Romantizmo laikais ištobulėjo ir po visą pasaulį paplito įvairių kraštų [[liaudies šokiai]]. Ispanų – bolero, gavanera, italų – tarantela, prancūzų – farandola, lenkų – mazurka, polonezas, čekų – polka, vokiečių – valsas. Populiariausiais šokiais tapo [[valsas]] ir [[polka]]. Valsus rašė daugelis kompozitorių romantikų, tačiau daugiausiai jų sukūrė austras [[Johanas Štrausas]], dar vadinamas valsų karaliumi. Jis Vienoje buvo įsteigęs valsų orkestrą. J. Štrauso kūryba: valsai, polkos, kadriliai, maršai ir operetės („Šikšnosparnis“, „Čigonų baronas“, „Vienos kraujas“ ir kitos).
 [[de:Musik der Romantik]]