Partai

Partų imperija 60 m. pr. m. e.

Partai - tauta, sukūrusi civilizaciją dabartiniame šiaurės rytų Irane, klestėjimo laikais apėmusi taip pat ir dabartinių Armėnijos, Irako, Gruzijos, Turkijos, Sirijos, Pakistano ir Afganistano regionus ir Persų įlankos pakrantes.

Partų princo, manoma Surenos, Karės mūšio nugalėtojo, skulptūra (Nacionalinis Irano muziejus, Teheranas)

Partams vadovavo Aršakidų dinastija, suvienijusi ir valdžiusi visą Irano plokščiakalnį, užėmusi graikų Seleukidų imperijos rytines provincijas pradedant III a. pr. m. e. ir su pertraukom kontroliavusi Mesopotamiją nuo apie 150 m. pr. m. e. iki 224 m. Tai buvo trečioji vietinė senovės Irano dinastija (po medų ir Achemenidų dinastijų). Partai (daugiausia dėl sunkiosios kavalerijos sukūrimo) buvo didžiausias Romos imperijos priešas rytuose ir apribojo jos plėtrą iki Kapadokijos (rytų Anatolijos).

Skitų – parnų klajokliai (asirai juos vadino Ashkuz) apsistojo Partoje ir sukūrė mažą nepriklausomą karalystę. Ji sustiprėjo valdant Mitridatui Didžiajam (171–138 m. pr. m. e.). Vėliau galios viršūnėje partų įtaka siekė Ubarą Arabijoje, smilkalų kelių sankryžą, kur rasta partams būdingos keramikos (bet, atrodo, kad kai kurie senovės istorikai pervertino ankstyvosios Partų imperijos galią). Šiai ilgai gyvavusiai imperijai pabaiga atėjo 224 m., kai imperija ėmė irti, ir paskutinį karalių nugalėjo imperijos vasalas, įkūręs Sasanidų imperiją.

Apie partus žinoma nedaug, mažai išliko jų pačių literatūros, netgi diskutuojama dėl to, koks buvo jų savivardis. Svarbiausias šaltinis - kitų šalių istorija, monetos ir įrašai. Išliko keletas partams skirtų fragmentų graikų istorikų raštuose (Apolodoro iš Artemitos, Izidoro iš Charakso). Partų galia rėmėsi partizanine raitų klajoklių taktika ir organizaciniais gabumais, reikalingais valdyti didelę imperiją, bet tuo jie niekada neprilygo prieš juos ir po jų egzistavusioms Persijos imperijoms. Atrodo, vasalinės karalystės sudarė didžiają imperijos dalį, o heleniniai miestai džiaugėsi autonomija.