Konstitucinė teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Brox (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Brox (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[image:Grundgesetz cover.jpg|right|thumb|Pamatines konstitucines normas įtvirtina Pagrindinis Įstatymas - [[Konsitucija]]. Foto: Vokietijos 1949 metų Konstitucija]]
'''Konstitucinė teisė''' (lot. ''constitutio'' - sudėjimas, sandara) - viešosios teisės šaka, visuma teisės normų, reguliuojančių valstybinę santvarką, sistemą, jos insitucijas bei sistemos narių teisinius santykius, įgyvendinant politinę valdžią, dalyvaujant valstybinėse struktūrose (teiosgiai arba per atstovus, institucijas) valdant politinę organizaciją (valstybė, savivaldybė).
'''Konstitucinė teisė''' (lot. ''constitutio'' - sudėjimas, sandara) - viešosios teisės šaka, visuma teisės normų, reguliuojančių valstybinę santvarką, sistemą, jos insitucijas bei sistemos narių teisinius santykius, įgyvendinant politinę valdžią, dalyvaujant valstybinėse struktūrose (teiosgiai arba per atstovus, institucijas) valdant politinę organizaciją (valstybė, savivaldybė).


Konstitucinė teisė įtvirtina žmogaus ir piliečio teises ir laisves. Pamatinis teisės šaltinis - steigiamasis politinės organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos) aktas - [[Konstitucija]], Pagrindinis Įstatymas ar kt.
Konstitucinė teisė įtvirtina [[žmogaus teisės|žmogaus]] ir piliečio teises ir laisves. Pamatinis teisės šaltinis - steigiamasis politinės organizacijos (valstybės, [[tarptautinės organizacijos]]) aktas - [[Konstitucija]], Pagrindinis Įstatymas ar kt.


Konstitucinės teisės pošakiai - [[rinkimų teisė]], savivaldos teisė, konstitucinių institucijų teisė. Konstitucinės teisės mokslas, tiriantis konstitucines normas, - [[konstitucinė teisėtyra]].
Konstitucinės teisės pošakiai - [[rinkimų teisė]], savivaldos teisė, konstitucinių institucijų teisė. Konstitucinės teisės mokslas, tiriantis konstitucines normas, - [[konstitucinė teisėtyra]].

23:29, 15 balandžio 2008 versija

Vaizdas:Grundgesetz cover.jpg
Pamatines konstitucines normas įtvirtina Pagrindinis Įstatymas - Konsitucija. Foto: Vokietijos 1949 metų Konstitucija

Konstitucinė teisė (lot. constitutio - sudėjimas, sandara) - viešosios teisės šaka, visuma teisės normų, reguliuojančių valstybinę santvarką, sistemą, jos insitucijas bei sistemos narių teisinius santykius, įgyvendinant politinę valdžią, dalyvaujant valstybinėse struktūrose (teiosgiai arba per atstovus, institucijas) valdant politinę organizaciją (valstybė, savivaldybė).

Konstitucinė teisė įtvirtina žmogaus ir piliečio teises ir laisves. Pamatinis teisės šaltinis - steigiamasis politinės organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos) aktas - Konstitucija, Pagrindinis Įstatymas ar kt.

Konstitucinės teisės pošakiai - rinkimų teisė, savivaldos teisė, konstitucinių institucijų teisė. Konstitucinės teisės mokslas, tiriantis konstitucines normas, - konstitucinė teisėtyra.

Skaitykite taip pat