Lietuvninkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Lietuvininkai''' – [[etninė grupė]], gyvenusi [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] provincijos [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] regione – [[Įsrutis|Įsručio]], [[Labguva|Labguvos]], [[Ragainė]]s, [[Tilžė]]s [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] krašte, o taip pat [[Klaipėda|Klaipėdos]] apskrityje.
'''Lietuvininkai''' – savita [[etninė grupė]], susiformavusi XVI a. ir gyvenusi [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] provincijos šiaurės rytinėje dalyje – [[Įsrutis|Įsručio]], [[Labguva|Labguvos]], [[Ragainė]]s, [[Tilžė]]s, [[Tepliava|Tepliavos]], [[Klaipėda|Klaipėdos]] apskrityse. Jų gyvenama teritorija buvo vadinama ''Lietuvos provincija'', ''Lietuva'', ''Prūsų Lietuva'', nuo XIX–XX a. sandūros paplito [[Mažoji Lietuva|''Mažosios Lietuvos'']] pavadinimas. Dar vadinami ''Prūsų lietuviais'', ''mažlietuviais''.


Žodžiai ''lietuvninkas'' ir ''lietuvis'' ilgą laiką buvo sinonimai. Lietuvninkai (''Литовники'') minimi jau [[Pskovas|Pskovo]] antrojo [[Metraštis|metraščio]] [[1341]] m. įraše (''а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников''). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su [[1262]] m. įvykiais, ''lietuvninkas'' (''Литовник'') minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio ''litvinas'' (''литвин'').
Žodžiai ''lietuvninkas'' ir ''lietuvis'' ilgą laiką buvo sinonimai. Lietuvninkai (''Литовники'') minimi jau [[Pskovas|Pskovo]] antrojo [[Metraštis|metraščio]] [[1341]] m. įraše (''а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников''). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su [[1262]] m. įvykiais, ''lietuvninkas'' (''Литовник'') minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio ''litvinas'' (''литвин'').


Pirmojoje lietuviškoje knygoje ([[1547]] m. [[Katekizmas|Katekizme]]) [[Martynas Mažvydas]] kreipiasi į lietuvninkus ir [[Žemaičiai|žemaičius]]. Čia visur lietuvninkai – tiesiog etnonimo ''lietuviai'' variantas. Tačiau, laikui bėgant, Didžiojoje Lietuvoje įsigalėjo etnonimas ''lietuvis'', o Mažojoje Lietuvoje populiaresniu tapo etnonimo variantas ''lietuvninkas''. Tai davė pagrindą jį vartoti, kaip šios specifinės lietuvių etnografinės grupės pavadinimą. Ypač šį pavadinimą išpopuliarino [[Jurgis Zauerveinas]] eilėraščiu „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris su kompozitoriaus [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] [[1908]] m. parašyta melodija laikomas Mažosios Lietuvos [[himnas|himnu]].
Pirmojoje lietuviškoje knygoje ([[1547]] m. [[Katekizmas|Katekizme]]) [[Martynas Mažvydas]] kreipiasi į lietuvninkus ir [[Žemaičiai|žemaičius]]. Čia visur lietuvninkai – tiesiog etnonimo ''lietuviai'' variantas. Tačiau, laikui bėgant, Lietuvoje įsigalėjo etnonimas ''lietuvis'', o Prūsų Lietuvoje, ypač nuo XIX a. pab., išpopuliarėjo savivardis ''lietuvninkas''. Ypač šį pavadinimą išpopuliarino [[Jurgis Zauerveinas]] eilėraščiu „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris su kompozitoriaus [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] [[1908]] m. parašyta melodija laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos [[himnas|himnu]].

Nuo XX a. 8 dešimtmečio terminas ''lietuvininkai'' įsigalėjo Lietuvos istoriografijoje kaip specifinės lietuvių etnografinės grupės, kuri skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių tikėjimu, papročiais, dialektu, pavadinimas.


[[Kategorija:Mažoji Lietuva]]
[[Kategorija:Mažoji Lietuva]]

18:53, 26 kovo 2008 versija

Lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. ir gyvenusi Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse. Jų gyvenama teritorija buvo vadinama Lietuvos provincija, Lietuva, Prūsų Lietuva, nuo XIX–XX a. sandūros paplito Mažosios Lietuvos pavadinimas. Dar vadinami Prūsų lietuviais, mažlietuviais.

Žodžiai lietuvninkas ir lietuvis ilgą laiką buvo sinonimai. Lietuvninkai (Литовники) minimi jau Pskovo antrojo metraščio 1341 m. įraše (а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su 1262 m. įvykiais, lietuvninkas (Литовник) minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio litvinas (литвин).

Pirmojoje lietuviškoje knygoje (1547 m. Katekizme) Martynas Mažvydas kreipiasi į lietuvninkus ir žemaičius. Čia visur lietuvninkai – tiesiog etnonimo lietuviai variantas. Tačiau, laikui bėgant, Lietuvoje įsigalėjo etnonimas lietuvis, o Prūsų Lietuvoje, ypač nuo XIX a. pab., išpopuliarėjo savivardis lietuvninkas. Ypač šį pavadinimą išpopuliarino Jurgis Zauerveinas eilėraščiu „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris su kompozitoriaus S. Šimkaus 1908 m. parašyta melodija laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu.

Nuo XX a. 8 dešimtmečio terminas lietuvininkai įsigalėjo Lietuvos istoriografijoje kaip specifinės lietuvių etnografinės grupės, kuri skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių tikėjimu, papročiais, dialektu, pavadinimas.