Apeliavimas į baimę: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
"Nepatikimas šaltinis". |
Pašalinti visi ginčytini šaltiniai ir su jaus susiję teiginiai. |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[File:Camel Filters-Polska.jpg|thumb|Cigarečių pakelis su užrašu „rūkymas žudo“. Tokius užrašus psichologai irgi priskiria apeliavimui į baimę (šiuo atveju metodas naudojamas kilniais tikslais). <ref name='cigaretes'/>]] |
[[File:Camel Filters-Polska.jpg|thumb|Cigarečių pakelis su užrašu „rūkymas žudo“. Tokius užrašus psichologai irgi priskiria apeliavimui į baimę (šiuo atveju metodas naudojamas kilniais tikslais). <ref name='cigaretes'/>]] |
||
'''Apeliavimas į baimę''' ({{la|argumentum ad metum}} - pastangos pakeisti žmonių elgesį ar jų požiūrį įspėjimais bei bauginimais. |
|||
'''Apeliavimas į baimę''' ({{la|argumentum ad metum}} arba ''argumentum in terrorem'', {{angl|fear appeal}}) – [[argumentacijos klaida]], daroma tuomet, kai kalbėtojas bando gauti paramą savo idėjoms ar teiginiams, žaisdamas egzistuojančiomis baimėmis ir išankstiniais nusistatymais. Ji priklauso [[Apeliavimas į jausmus|apeliavimo į jausmus]] klaidų grupei. Taip pat, apeliavimas į baimę gali būti laikomas [[Netikroji dilema|netikrosios dilemos]] bei [[Argumentas iš pasekmių|argumento iš pasekmių]] forma, kadangi dažniausiai bandoma parodyti, jog priešingu ginamajam variantui atveju būtinai bus tik viena (bloga) alternatyva. |
|||
== Taikymas == |
|||
Taikant metodą, pateikiama grėsminga informacija, iškart siūlant „akivaizdžią“ išeitį – elgesį, kurio norima pasiekti.<ref name='isuu'>{{cite web|url=http://issuu.com/martijnboermans/docs/boermans_2009_-_thesis_fear_appeals|title=ISSUU - Fear Appeals and Persuasion by Martijn Boermans|author=Martijn Boermans|work=Issuu|accessdate=18 Vasario 2016}}</ref>{{nepatikimas šaltinis}} |
|||
Grėsmės akivaizdoje žmogus dažniausiai kelia sau tokius klausimus:<ref name='isuu'/>{{Nepatikimas šaltinis}} |
|||
* Ar yra elgesys, kurio būtų galima išvengti pavojaus? |
|||
* Ar man priimtina taip elgtis? |
|||
* Kuo ir kiek man toks elgesys padės? |
|||
Kalbėtojas turi pasiekti jog įtikinamasis manytų kad toks elgesys yra, taip elgtis priimtina bei tas elgesys labai padės. |
|||
Žmonės labai skiriasi tiek jautrumu pačiam bauginimui, tiek ir polinkiu keisti elgesį vengiant pavojaus. <ref name='gjalt'>Gjalt-Jorn Ygram Peters, Robert A.C. Ruiter, Gerjo Kok (2013). Threatening communication: a critical re-analysis and a revised meta-analytic test of fear appeal theory. Health Psychol 7(Suppl 1): S8–S31 [http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3678850/].</ref> |
Žmonės labai skiriasi tiek jautrumu pačiam bauginimui, tiek ir polinkiu keisti elgesį vengiant pavojaus. <ref name='gjalt'>Gjalt-Jorn Ygram Peters, Robert A.C. Ruiter, Gerjo Kok (2013). Threatening communication: a critical re-analysis and a revised meta-analytic test of fear appeal theory. Health Psychol 7(Suppl 1): S8–S31 [http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3678850/].</ref> |
||
| ⚫ | Apeliavimo į baimę efektyvumas daug mažesnis nei yra ar buvo įsitikinę daugelis politikų, rinkodaros specialistų bei mokslininkų. <ref>Gjalt-Jorn Y Peters, Robert A C Ruiter, Gerjo Kok1 (2014). Threatening communication: A qualitative study of fear appeal effectiveness beliefs among intervention developers, policymakers, politicians, scientists, and advertising professionals. Int J Psychol. 49(2): 71–79. [http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4278564/]</ref> Metodas naudojamas ir kilniais tikslais, pavyzdžiui, spausdinant mirtimi grasinančius įspėjamuosius užrašus ant cigarečių pakelių. Psichologai nustatė jog tokie užrašai veikia, tačiau ne visada ir ne visus. <ref name='cigaretes'>Dijkstra A, Bos C. (2015). Psychol Addict Behav. 29(1):82-90. The effects of repeated exposure to graphic fear appeals on cigarette packages: A field experiment. [http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23331760]</ref>. Bandant bauginimais įtikinti vartoti kremą nuo saulės, nustatyta jog tie bauginimai padeda tik jei grasinama ne mažiau nei mirtimi. <ref>Cooper DP, Goldenberg JL, Arndt J. (2014). Br J Health Psychol. Perceived efficacy, conscious fear of death and intentions to tan: not all fear appeals are created equal. [http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23331760]</ref> |
||
== Efektyvumas == |
|||
Žmonės turi psichologinius apsaugos mechanizmus kurie padeda prieš visokius grasinimus. Metodui trukdo bandomų paveikti žmonių savigarba bei pasitikėjimas savimi. <ref name='isuu'/>{{Nepatikimas šaltinis}} |
|||
| ⚫ | |||
Jei dėl vienų ar kitų priežasčių metodas neveikia efektyviai, jis kai kada veikia priešingai. Žmonės imasi veiklos nuo kurios bandoma atgrasinti nes tai padidina jų savo vertės suvokimą.<ref name='gjalt'/><ref>Goldenberg J.L., Arndt J. (2008) The implications of death for health: A terror management health model for behavioral health promotion. Psychological Review. 115(4):1032–1053. [http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18954213]</ref> |
Jei dėl vienų ar kitų priežasčių metodas neveikia efektyviai, jis kai kada veikia priešingai. Žmonės imasi veiklos nuo kurios bandoma atgrasinti nes tai padidina jų savo vertės suvokimą.<ref name='gjalt'/><ref>Goldenberg J.L., Arndt J. (2008) The implications of death for health: A terror management health model for behavioral health promotion. Psychological Review. 115(4):1032–1053. [http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18954213]</ref> |
||
== Pavyzdžiai == |
|||
Šaltinyje <ref name="minds">http://changingminds.org/disciplines/argument/fallacies/appeal_fear.htm</ref>{{Nepatikimas šaltinis}} pateikiami tokie pavyzdžiai: |
|||
* Aš žinau kur tavo namai, ir turiu draugų kurie mėgsta gerą ugnį… |
|||
* Kam šitai nepatinka, degs pragare. |
|||
* Jei Mikė girdėtų ką sakai, nebūtų jis patenkintas. |
|||
''Apeliavimo į baimę'' argumentas buvo parodijuotas [[Džordžas Orvelas|Džordžo Orvelo]] kūrinyje ''„[[Gyvulių ūkis]]“'', kur bet koks naujai priimtas sprendimas buvo motyvuojamas retoriniu klausimu „''negi jūs norite, kad sugrįžtų Džonsas?''“. |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{išn}} |
{{išn}} |
||
[[Kategorija:Argumentacijos klaidos]] |
[[Kategorija:Argumentacijos klaidos]] |
||
[[Kategorija:Psichologija]] |
|||
11:56, 25 kovo 2016 versija
Apeliavimas į baimę (lot. argumentum ad metum - pastangos pakeisti žmonių elgesį ar jų požiūrį įspėjimais bei bauginimais.
Žmonės labai skiriasi tiek jautrumu pačiam bauginimui, tiek ir polinkiu keisti elgesį vengiant pavojaus. [2]
Apeliavimo į baimę efektyvumas daug mažesnis nei yra ar buvo įsitikinę daugelis politikų, rinkodaros specialistų bei mokslininkų. [3] Metodas naudojamas ir kilniais tikslais, pavyzdžiui, spausdinant mirtimi grasinančius įspėjamuosius užrašus ant cigarečių pakelių. Psichologai nustatė jog tokie užrašai veikia, tačiau ne visada ir ne visus. [1]. Bandant bauginimais įtikinti vartoti kremą nuo saulės, nustatyta jog tie bauginimai padeda tik jei grasinama ne mažiau nei mirtimi. [4]
Jei dėl vienų ar kitų priežasčių metodas neveikia efektyviai, jis kai kada veikia priešingai. Žmonės imasi veiklos nuo kurios bandoma atgrasinti nes tai padidina jų savo vertės suvokimą.[2][5]
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Dijkstra A, Bos C. (2015). Psychol Addict Behav. 29(1):82-90. The effects of repeated exposure to graphic fear appeals on cigarette packages: A field experiment. [1]
- ↑ 2,0 2,1 Gjalt-Jorn Ygram Peters, Robert A.C. Ruiter, Gerjo Kok (2013). Threatening communication: a critical re-analysis and a revised meta-analytic test of fear appeal theory. Health Psychol 7(Suppl 1): S8–S31 [2].
- ↑ Gjalt-Jorn Y Peters, Robert A C Ruiter, Gerjo Kok1 (2014). Threatening communication: A qualitative study of fear appeal effectiveness beliefs among intervention developers, policymakers, politicians, scientists, and advertising professionals. Int J Psychol. 49(2): 71–79. [3]
- ↑ Cooper DP, Goldenberg JL, Arndt J. (2014). Br J Health Psychol. Perceived efficacy, conscious fear of death and intentions to tan: not all fear appeals are created equal. [4]
- ↑ Goldenberg J.L., Arndt J. (2008) The implications of death for health: A terror management health model for behavioral health promotion. Psychological Review. 115(4):1032–1053. [5]