Apeliavimas į baimę

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Apeliavimas į baimę (lot. argumentum ad metum arba argumentum in terrorem) argumentacijos klaida, daroma tuomet, kai kalbėtojas bando gauti paramą savo idėjoms ar teiginiams, žaisdamas egzistuojančiomis baimėmis ir išankstiniais nusistatymais. Ji priklauso apeliavimo į jausmus klaidų grupei. Taip pat, apeliavimas į baimę gali būti laikomas netikrosios dilemos bei argumento iš pasekmių forma, kadangi dažniausiai bandoma parodyti, jog priešingu ginamajam variantui atveju būtinai bus tik viena (bloga) alternatyva.

Pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Jei netikėsi dievu, po mirties amžinai kankinsiesi pragare!
  • Kodėl pasisakai prieš privalomąją karinę tarnybą, negi nori, kad mus vėl okupuotų?
  • Tu privalai mesti gerti, jei nenori mirti jaunas, kaip tavo tėvas!
  • Jei leisime imigrantams gyventi mūsų šalyje, jie mus apiplėš ir paverš iš mūsų darbo vietas!
  • Tam tikros piliečių teisės turi būti apribotos, kadangi tai reikalinga kovai su terorizmu.

Apeliavimo į baimę argumentas buvo parodijuotas garsiajame Džordžo Orvelo kūrinyje Gyvulių ūkis, kur bet koks naujai priimtas sprendimas buvo motyvuojamas retoriniu klausimu „negi jūs norite, kad sugrįžtų Džonsas?“.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]