Sparvinių apylinkė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 54°49′š. pl. 23°14′r. ilg. / 54.82°š. pl. 23.24°r. ilg. / 54.82; 23.24

Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg   Sparvinių apylinkė
Centras Sparviniai (1950–1954)
Bliuviškiai (1954–1963)
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Griškabūdžio valsčius
Apskritis Šakių apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Naumiesčio rajonas (1950–1959)
Šakių rajonas (1959–1963)
Sritis Kauno sritis
Dabartinė seniūnija
Griškabūdžio seniūnija

Sparvinių apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Griškabūdžio valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Naumiesčio rajonui.[2] 1954 m. prijungta Vidgirių apylinkė, Paluobių apylinkė, dalis Bliuviškių apylinkės, dalis Barzdų apylinkės ir Bažnytgirio apylinkė. 1963 m. sausio 12 d. Sparvinių apylinkė prijungta prie Griškabūdžio apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
J. Janonio vardo ir „Pažangos“ kolūkiai [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
68,5 „Pažangos“ kolūkis, J. Janonio vardo kolūkis [5] 30 kaimų

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 124
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 5
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 39–41
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 28
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 263