Sorbistikos institutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pavolas Nedas (1908–1984)

Sorbistikos institutas (sorb. Institut za sorabistiku) – aukštoji mokslo įstaiga, priklausanti Leipcigo universiteto Filologijos fakultetui. Sorbistikos instituto užduotis – tirti sorbistiką, mokslinį dalyką, skirtą vakarų slavų tautai sorbams, jų kultūrai, literatūrai, istoriniams, etnologiniams ir visuomeniniams klausimams, aukštutinių ir žemutinių sorbų kalboms bei tarmėms.

Institutas buvo įsteigtas 1951 m. sorbų rašytojo Michalo Navkos iniciatyva. Pradžioje vadinosi Sorbų institutu. Institute buvo dvi sekcijos: istorijos ir kalbos bei literatūros. Iki 1964 m. pirmasis instituto direktorius buvo sorbų folkloristas ir visuomenininkas Pavolas Nedas. Kitus 30 metų iki 1992–ųjų instituto direktoriaus pareigas ėjo sorbų profesorius, slavistas Haincas Šusteris-Ševcas.[1] Nuo 1967 iki 1982 m. Sorbistikos institutas kasmet vasarą organizuodavo tarptautinius Sorbų kalbų ir Lužicos kultūros kursus. Po 1968 m. VDR aukštojo mokslo reformos Sorbų institutas buvo pavadintas Sorbistikos institutu.

Šiuo metu Sorbistikos institutas yra vienintelė universitetinė įstaiga, ruošianti aukštąjį išsilavinimą turinčius sorbistus. Sorbų instituto absolventai gauna humanitarinių mokslų bakalauro, pedagogikos bakalauro, humanitarinių mosklų magistro ir pedagogikos magistro laipsnius. Institute dėstoma sorbų kalbomis.

Vykdydamas savo veiklą Sorbistikos institutas bendradarbiauja su 1992 m. įkurtu Sorbų institutu.

Dabartinis Sorbistikos instituto direktorius – Edvardas Vornaras.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dietrich Šołta, Sonja Wölkowa, Prof. dr. dr. h.c. Hinc Schuster-Šewc 80 lět, Lětopis 54 (2007) 1, 131 – 133

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Гугнин А. А., Введение в историю серболужицкой словесности и литературы от истоков до наших дней, Российская академия наук, Институт славяноведения и балканистики, научный центр славяно-германских отношений, М., 1997, стр. 158, ISBN 5-7576-0063-2

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]