Skląstis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Medinis skląstis
Standartinis metalinis skląstis

Skląstis (sklendė, klingė, velkė, šovynė, stūma) – medinis ar geležinis kaištis durims, vartams užsklęsti.[1]

Iki XX a. vid. Lietuvos kaime naudoti daugiausia mediniai skląsčiai. Jie būdavo stumiamieji (įtaisomi vienos arba dviejų trinkelių išpjovose) ir sukamieji (ant ašelės). Gyvenamuosiuose namuose ir svirnuose skląsčiai buvo pritaisomi staktos vidaus pusėje, o tvartuose – iš išorės. Stumiamieji skląsčiai būdavo iš vidaus užstumiami arba iš lauko pusės stumdomi geležiniu raktu, kurio viename gale buvo ašele pritvirtintas liežuvėlis, kitame – žiedas. Raktui skylė daryta sienojuje, kartais ir duryse. Sklendė lygi arba su vienu arba dviem išsikišimais, kad neiškristų iš trinkelių. Sudėtingesni svirnų skląsčiai turėdavo dėžutę (joje buvo sklendė ir vožtuvėliai), uždaromą mediniu raktu.[2]

Tarpukariu pradėjo plisti fabrikiniai metaliniai skląsčiai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. SkląstisLietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2017). – www.lkz.lt.
  2. Vacys MiliusSkląstis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012