Skiautalūpis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Epipactis
Pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris)
Pelkinis skiautalūpis
(Epipactis palustris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Eilė: Smidriečiai
(Wikispecies-logo.svg Asparagales)
Šeima: Gegužraibiniai
(Wikispecies-logo.svg Orchidaceae)
Gentis: Skiautalūpis
(Wikispecies-logo.svg Epipactis)

Skiautalūpis (lot. Epipactis, angl. Helleborine, vok. Stendelwurzen) – gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalų gentis. Daugiamečiai šakniastiebius turintys augalai, kurių stiebas daugiau ar mažiau išsilenkęs, su atokiai iššsidėsčiusiais lapais. Žiedai sukrauti vienašonėse kekėse. Žydi VI-VIII mėn. Auga pelkėtose vietose: pievose, krūmuose, miškuose, kartais pasitaiko ir apysausėse ar net ir visai sausose vietose, taip pat lapuočių ir mišriuose miškuose.

Iš viso žinoma apie 10 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Lietuvoje auga keturios rūšys:

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gudžinskas Z., Ryla M., 2006: Lietuvos gegužraibiniai (Orchidaceae). – Vilnius. 104 P. ISBN 9986-662-28-1.


Commons-logo.svg

Vikiteka