Sinuzija
Sinuzija (gr. synusia – gyvenimas kartu) – tos pačios gyvenimo formos augalų visuma, sudaranti fitocenozės dalį.[1] Kiekvienoje bendrijoje galima išskirti nuo kelių iki keliolikos sinuzijų. Sinuzijos koncepciją patobulino ir išplėtojo švedų botanikas Gustavas Einaras Du Rietzas (1895–1967).[2]
Fitosociologijoje sinuzija yra sintaksonas, apjungiantis artimas asociacijų grupes. Pagrindinis bendrijų sistematikos vienetas yra asociacija (analogiškai kaip rūšis yra pagrindinis organizmų sistematikos vienetas).[3] Sinuzijos sąvoka fitocenologijoje yra nevienareikšmė, Lietuvoje pievų sinuzijas yra išskyrusi M. Natkevičaitė-Ivanauskienė.[4]
Sinuzijų pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Epifitų sinuzija. Epifitai yra augalai, augantys ant kitų augalų, pavyzdžiui, medžių, nepakenkdami jiems. Epifitai yra buveinė ir maistas įvairiems organizmams, o jų buvimas gali padidinti biologinę įvairovę miške. Jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį vandens cikle, sulaikydami kritulius ir lėtai išleisdami juos į aplinką, mažindami eroziją ir suteikdami nuolatinį vandens šaltinį kitiems ekosistemos organizmams.[5]
Kerpių ar samanų sinuzijos – randamos ant akmenų ar gyvos arba negyvos medienos. Tai mikrobuveinė ir maistas įvairiems vabzdžiams ir kitiems mažiems organizmams.
Efemerų sinuzija – tam tikru vegetacijos laikotarpiu išryškėjančios sinuzijos, pvz., efemerų sinuzija dykumoje, pavasarinių efemeroidų sinuzija lapuočių miške.[2]
Samanos, kerpės ir makroskopiniai dumbliai yra nepakankamai ištirti daugelio ekosistemų komponentai, bet turėtų būti plačiau naudojami augalijai charakterizuoti, augalų bendrijoms (fitocenozėms) išskirti. Siūloma specifines augalų bendrijos dalis, išsiskiriančias savo struktūra ar funkciniais komponentais, klasifikuoti atskirai, sinuzijų sistemoje.[6]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dagys J. (red.) 1965. Botanikos terminų žodynas. Mintis, Vilnius.
- ↑ 2,0 2,1 Gudžinskas Z. Sinuzija. Visuotinė lietuvių enciklopedija.
- ↑ Tupčiauskaitė J. 2012, Botanikos mokomoji lauko praktika. Vilnius.
- ↑ Natkevičaitė-Ivanauskienė M., Naujalis J.R., Tupčiauskaitė J., Rukšėnienė J., Meškauskaitė E. 2005: Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris. – Vilnius.
- ↑ Zotz, G., Bader, M. Y., & Medina, E. (2010). The physiological ecology of vascular epiphytes: current knowledge, open questions. Journal of experimental botany, 61(10), 2379–2390.
- ↑ Berg, C., Jörg E., Hobohm C., Dengler J. 2019: The whole and its parts: why and how to disentangle plant communities and synusiae in vegetation classification. Applied Vegetation Science, 127–135.