Pereiti prie turinio

Simono Daukanto aikštė

Koordinatės: 54°41′01″ š. pl. 25°17′10″ r. ilg. / 54.68361°š. pl. 25.28611°r. ilg. / 54.68361; 25.28611
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°41′01″ š. pl. 25°17′10″ r. ilg. / 54.68361°š. pl. 25.28611°r. ilg. / 54.68361; 25.28611

Lietuvos Respublikos prezidentūra ir priešais ją esanti Simono Daukanto aikštė

Simono Daukanto aikštė – Lietuvos aikštė, esanti Vilniuje, Vilniaus senamiestyje. Čia stovi Lietuvos Respublikos prezidentūra, joje įsikūrusi Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Aikštė pavadinta istoriko Simono Daukanto (1793–1864) vardu.

Daukanto aikštėje stovi Prezidentūros rūmai, Šv. Kryžiaus bažnyčia ir Šuazelių rūmai. Daukanto aikštei pavadinimas suteiktas 1989 m. Spėjama, kad trikampė aikštė susiformavo XVII–XVIII a. Aikštė pertvarkyta iš sodo, XIX a. pastačius generalgubernatoriaus rūmus. Sodas buvo sumažintas ir paliktas tik vakarinėje pusėje. Tarpukario metu aikštė buvo pavadinta Napoleono Bonaparto garbei.[1][2]

Aikštės pietinėje dalyje stovi Prezidentūros rūmų kompleksas su vidiniu kiemu ir parku. Šiam kompleksui priklauso ir Universiteto gatvės 6 bei 8 namai. Universiteto g. 6 namas pastatytas 1592 m. ir buvo paskirtas diecezinės dvasinės seminarijos patalpoms, kurią įsteigė Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila. 1773 m. namas atiteko vyskupui Ignotui Masalskiui. 1792 m. namą rekonstravo architektas Laurynas Gucevičius. 1795 m. namas prijungtas prie generalgubernatoriaus įstaigos. Iki šių dienų išsaugojo klasicistinį fasadą.[1][2]

Universiteto g. 8, XVI a. buvo Goštautų rezidencijos valdos. 1543 m. valda atiteko vyskupams, kuriems priklausė iki 1794 m. Šioje valdoje XIX a. buvo įsikūręs generalgubernatoriaus rūmų kompleksas. Vakarinėje rūmų pusėje 1804 m. buvo pastatyta rūmų cerkvė. Šiuose rūmuose lankėsi ir Rusijos carai, 1797 m. viešėjo Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, 1804 m. lankėsi būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII, 1812 m. prancūzmečiu – Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III ir Napoleonas Bonapartas.[1][2]

  1. 1,0 1,1 1,2 Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
  2. 2,0 2,1 2,2 Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.