Simanas Skinkis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Simanas Skinkis (1842 m. spalio 9 d. Antupių kaime, dab. Vilkaviškio rajonas1937 m. balandžio 16 d. Žemojoje Panemunėje, dab. Šakių rajonas) – Romos katalikų kunigas, kalbininkas, draudžiamos spaudos platintojas ir rėmėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Antupiuose pas daraktorių ir Vilkaviškio pradinėje mokykloje. Po Marijampolės gimnazijos baigimo mokytojavo Gižuose. Įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jos klierikai buvo sutarę atostogų metu rinkti žodžius būsimam lietuvių kalbos žodynui, bet savo įsipareigojimų netęsėjo. Tik vienas Simanas Skinkis surinko nemažai žodžių ir visą medžiagą perdavė Petrui Kriaučiūnui. Įšventintas kunigu dirbo sielovados darbą Pajevonyje, Lukšiuose, Žemojoje Panemunėje. Kurį laiką dirbo Seinų kunigų seminarijos dainavimo mokytoju. 1875–1876 m. sudarinėjo lietuvių – rusų kalbų žodyną, kurį užbaigti nepavyko. Nuo 1888 m. iki mirties gyveno Žemojoje Panemunėje.

Brolis kunigas Juozapas Skinkys (1870–1943) – poetas, tautosakos rinkėjas ir knygnešys – nuo 1909 m. iki mirties gyveno Žemojoje Panemunėje. Gyvenimo paskutiniuosius metus abu broliai praleido kartu.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]