Sikorsky S-12

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
S-12
Sikorsky S-12 aircraft circa 1914.jpg
Tipas Mokymosi lėktuvas
Gamintojas Русско-Балтийский вагонный завод
Kūrėjas Igoris Sikorskis
Pirmas skrydis 1914 m. kovo 14 d.
Pagrindiniai naudotojai Imperial Russian Aviation Roundel.svg Rusijos Imperatoriškosios karinės oro pajėgos (rus. Императорскій военно-воздушный флотъ)
Pagaminta vnt. 12

Sikorsky S-12 (kitur – C.XII) (rus. Сикорский С-12, gamyklinis indeksas – 106) – 1914 m. Rusijos Imperijoje sukurtas vienmotoris lavinimosi ir akrobatinio skraidymo lėktuvas.[1] Orlaivio konstruktorius – Igoris Sikorskis, jis buvo gaminamas Russo-Balt vagonų gamykloje, Rygoje, vėliau, karo metu, – Sankt-Peterburge.

Konstrukcija ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S-12 buvo medinės konstrukcijos drobe dengtas vienvietis vidursparnis monoplanas su atvira kabina, iš viršaus vielinėmis atotampomis (du rėmai po keturis trosus kiekvienam sparnui) prilaikomais sparnais, varomas 80 AG (60 kW) galios Gnome Lambda oru aušinamu rotaciniu varikliu. Šasi – tradicinė Sikorskio orlaiviams – fiksuota, su pagrindine važiuokle priekyje, suporuotais ratais ir šliaužikliu gale. Jis buvo kiek mažesnis ir lengvesnis už savo pirmtaką S-11.

S-12 buvo konstruojamas siekiant didelio manevringumo, jo pirminė paskirtis – karo pilotų mokymas aukštojo pilotažo.[2]

1915 m. S-12 pagrindu buvo sukurti dviviečiai žvalgybiniai lėktuvai S-12bis.

Eksploatacijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S-12 buvo sėkmingiausias monoplanas, kurį I. Sikorskis suprojektavo Rusijoje. Šio orlaivio buvo pagaminta dvylika vienetų. 1913 m. rugsėjį S-12 tapo pirmuoju Rusijoje pagamintu orlaiviu, kuriuo buvo atliktas kilpos manevras („Mirties kilpa“) (Kolomyazhskiy hipodromas į šiaurę nuo Sankt Peterburgo). Vėliau skrendant S-12 buvo pasiektas 3680 m. aukštis.

Pirmojo pasaulinio karo ir Rusijos revoliucijos metu S-12 buvo eksploatuojami Rusijos Imperijos (22-as, vėliau Oro laivų eskadra (rus. Эскадрa воздушных кораблей) – 16 korpuso aviacijos būrys), vėliau – Rusijos Respublikos ir Sovietų Rusijos karinėse oro pajėgose. Vienu iš šių orlaivių kariavo šio lėktuvo bandytojas G. V. Jankovskis.

Paskutinis šio tipo egzempliorius iš SSRS KOP buvo nurašytas 1922 m.[3]

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Įgula: 1
  • Sparno plotas: 19,7 m2
  • Tuščio svoris: 419 kg
  • Maksimalus svoris: 681 kg
  • Variklis: 1 × 80 AG (60 kW) galios 7 cilindrų rotacinis variklis Gnome Lambda
  • Propeleris: medinis, dvimentis, fiksuoto žingsnio
  • Maksimalus skrydžio aukštis: 3 680 m
  • Sparno apkrova: 34,5 kg/m2

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (EN) Finne, K.N. (1987). Igor Sikorsky: The Russian Years. translated and adapted by Von Hardesty; Carl J. Bobrow and Von Hardesty, eds. Washington, D.C.: Smithsonian Institution Press. p. 33. ISBN 0-87474-274-9.
  • (EN) „S-12 Archyvuota kopija 2008-03-05 iš Wayback Machine projekto.“. ram-home.com. 4 September 1997.
  • (EN) „Sikorsky S-12 1913“. www.aviastar.org.
  • (RU) С-12, Уголок неба. Большая авиационная энциклопедия

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. С-12, Уголок неба. Большая авиационная энциклопедия
  2. Finne, K.N. (1987). Igor Sikorsky: The Russian Years. translated and adapted by Von Hardesty; Carl J. Bobrow and Von Hardesty, eds. Washington, D.C.: Smithsonian Institution Press. p. 33
  3. S-12 Archyvuota kopija 2008-03-05 iš Wayback Machine projekto.“. ram-home.com.