Sigutė Valiuvienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sigutė Valiuvienė
Gimė 1931 m. gegužės 25 d.
Šiauliuose
Mirė 2021 m. rugsėjo 5 d. (90 metų)
Vilniuje
Sutuoktinis (-ė) Vytautas Valius
Veikla Lietuvos dailininkė grafikė
Alma mater Vilniaus dailės institutas

Sigutė Valiuvienė (1931 m. gegužės 25 d. Šiauliuose – 2021 m. rugsėjo 5 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkė grafikė.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1956 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.[2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sigutė Valiuvienė. Motinystė, 1975 m. (Vilniaus m. klinikinė ligoninė).

Daugiausia kuria estampus ir knygų iliustracijas vaikystės ir motinystės temomis. Nuo 1956 m. dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse parodose Baltijos šalyse, Italijoje, Čekoslovakijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Apdovanota diplomais knygų meno parodose, grafikos tienalėse Taline.

Svarbesni kūriniai: linoraižinių ciklas „Motina ir vaikas“ (1966–1968 m.), „Šeima“ I, II, III (1968) „Sodauto“ I, II, III (1970 m.), litografijų ciklai „Žvejo vaikai“ ir „Vaikai ir miestas“ (1963 m.), freskos „Motinystė“ (1975 m.), „Lietuvos piliakalnių legendos“ (1984 m.) ir kt. Yra sukūrusi ekslibrisų.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymiausios iliustruotos knygos, eksponuotos tarptautinėse knygos meno parodose:

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1997–1998 m. Lietuvos valstybinė stipendija darbų ciklui „Vilniaus pilies legenda“ (pagal Vaižgantą) ir „Milžinkapis“ (pagal V.Krėvę).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]