Sicilijos mišparai
Sicilijos mišparai | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Sicilijos mišparų karui | |||||||
Francesco Hayez paveikslas Sicilijos mišparai (1846 m.) | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Sicilijos maištininkai Bizantijos imperija Aragono karalystė |
Karolis I Anžu | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Alaimas Lentinietis | Karolis I Anžu |
Sicilijos mišparai – gyventojų maištas Sicilijoje 1282 m. prieš Anžu karalių Karolį I, kuris su popiežiaus parama 1266 m. užėmė salą.[1]
Maišto prielaidos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maišto kilmė yra konflikte tarp Štaufenų valdomos Šventosios Romos imperijos ir popiežiaus dėl Italijos kontrolės. Po Štaufeno Manfredo Siciliečio pralaimėjimo 1266 m., popiežius Urbonas IV atidavė Siciliją Karoliui I Anžu.
Karolis manė, jog Sicilija yra tramplinas jo ambicijoms Viduržemio jūros regione, o tarp jo planų buvo Bizantijos imperatoriaus Mykolo VIII Paleologo nuvertimas. Jo prancūzai pareigūnai vogė, žudė ir prievartavo siciliečius.
Yra dvi, iš dalies suderinamos, įvykių versijos. Viena pabrėžia Mykolo Paleologo ir Aragono karaliaus Petro Aragoniečio, Manfredo žento, Weltpolitik, kita – Karolio nepopuliarumą tarp siciliečių. Antroji versija išplito per Italijos suvienijimo metu, kai ją paskelbė patriotas Michele Amari. Mykolas VIII savo autobiografijoje rašė: „Jei tvirtinčiau, kad buvau Dievo instrumentas suteikęs siciliečiams laisvę, tai sakyčiau vien tiesą“[2].
Maištas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maištas buvo šiuo vardu pavadintas, nes kilo per mišparus Velykų pirmadienį (1282 m. kovo 30 d.) šalia Šventosios Dvasios bažnyčios Palerme. Per kitas šešias savaites buvo nužudyti tūkstančiai Sicilijoje gyvenančių prancūzų. Tiksliai nežinoma kas sukėlė maištą, bet įvairios versijos turi daug bendrų elementų.
Steven Runciman nuomone, siciliečiai šventė, kai keli prancūzų pareigūnai prisijungė ir pradėjo gerti. Seržantas Drouet ištempė vedusią moterį iš minios ir vargino priekabiavimais. Jos vyras jį užpuolė su peiliu ir nužudė. Kai kiti prancūzai bandė atkeršyti už draugą įsikišo siciliečių minia ir juos nužudė. Tuo metu visi Palermo varpai pradėjo kviesti į mišparus.
Pagal Leonardo Bruni (1416 m.), palermiečiai šventė už miesto ir atėjo prancūzai ieškodami ginklų ir tuo pretekstu pradėjo glamonėti siciliečių krūtis. Prancūzai buvo užpulti ir su ginklais ir akmenimis nužudyti. Naujienos pasiekė kitus Sicilijos miestus ir užsiplieskė maištas.
Pasekmės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasinaudodamas neramumais Petras III Aragonietis įsiveržė į Siciliją ir tapo jos karaliumi. Karolis ir jo įpėdiniai valdė žemyninę Neapolio karalystę, kol ją užėmė Petro įpėdinis 1442 m.
Kiti posakio panaudojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1494 m. Prancūzijos karalius Karolis VIII Maloningasis įsiveržė į Italiją ir pareiškė Ispanijos ambasadoriui, kad jo armijos judės taip greitai, jog jis „pusryčiaus Milane ir pietaus Romoje“. Ambasadorius suabejojo ar jis spėsiąs į mišparus Sicilijoje.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Sicilijos mišparai“ (it. „Vespri siciliani“). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 573 psl.
- ↑ M. Palaeologus, De Vita sua Opusculum, 9, IX, p. 537-8