Servačės valsčius
Išvaizda
54°35′š. pl. 27°17′r. ilg. / 54.59°š. pl. 27.28°r. ilg.
Servačės valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XIX a. – 1875 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Servačė |
Rusijos imperija | |
Vilniaus gubernija | Vileikos apskritis (186?–1875) |
Servačės valsčius (rus. Сервичская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės Baltarusijos teritorijoje. Centras – Servačė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje, 1867 m. valsčiuje buvo 1394 dirbantys gyventojai.[1] Panaikintas 1875 m.
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1869 m. | 2871 | 335 kiemai [2] | 36 | ||
1874 m. | 2933 | 340 kiemų [3] | 6 seniūnijos | 36 |
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[4] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[5] |
---|---|---|
Didžioji Servačė | Велико-Сервечское | Wielki Serwecz |
Kostianevičai | Костеневичское | Kościeniewicze |
Kostykai | Костыкское | Kostyki |
Mažoji Servačė | Мало-Сервечское | Mały Serwecz |
Sasnauščina | Сосновское | Sosnowszczyzna |
Žaros | Жарское | Żary |
Iš viso: | 6 seniūnijos | 6 seniūnijos |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 143 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 291 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 293 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 88–89 psl.
- ↑ Serwecz (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 458 psl. (lenk.)