Sergejus Vavilovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sergejus Vavilovas iš kairės

Sergejus Vavilovas (rus. Серге́й Ива́нович Вави́лов,1891 m. kovo 24 d. Maskvoje1951 m. sausio 25 d. Maskvoje) – tarybinis fizikas, fizinės optikos mokslo mokyklos kūrėjas buvusioje Tarybų Sąjungoje. TSRS Mokslų akademijos prezidentas (1945-1951 m.), keturiskart Stalino premijos laureatas. Rusų genetiko Nikolajaus Vavilovo jaunesnysis brolis.

Mokslinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

S. Vavilovo pagrindinė tyrinėjimų sritis buvo optika, ypač liuminescencijos reiškiniai ir praktinis jos panaudojimas. Jis- mikrooptikos mokslo krypties pradininkas, vienas netiesinės optikos mokslo kūrėjų. Kartu su savo aspirantu P. Čerenkovu 1934 m. atrado reiškinį, pavadintą Vavilovo-Čerenkovo spinduliavimu. Už šį atradimą 1958 m., jau po S. Vavilovo mirties, Pavelas Čerenkovas buvo apdovanotas Nobelio premija.

Parašė mokslo istorijos darbų, daug dirbo populiarinant mokslą. Buvo pirmasis „Žinijos“ draugijos valdybos pirmininkas (nuo 1947 m.), Didžiosios tarybinės enciklopedijos vyriausiasis redaktorius (nuo 1949 m.).

Mirė nuo infarkto. Palaidotas Novodevičės kapinėse Maskvoje.